Vieta: Karst, Slovėnija.
Realizacija: 2014 m.
Plotas: 82 kv. m.
Fotografijos: Janez Marolt.
Tekstas: Gintautės Kisieliūtės.
Nedidelio, kompaktiško akmeninio namo dizainas atspindi jaunos šeimos poreikius bei atidžiai seka naujausiais technologijų principais, taip pat ir mažo, beveik belangio būsto tradicijomis. Šeimos namo koncepcija atspindi monolitinės architektūros aiškumą bei namo name principą, nes išoriškai akmeninė struktūra, tačiau viduje ji slepia net du medinius, kur kas modernesnius tūrius. Pastato idėja, kurią generavo Dekleva Gregorič architects, buvo siejama su klausimu apie tradiciškai statomos architektūros charakteristiką, jos kilmę bei vystymąsi ir galiausiai sąsajas tarp šiuolaikinės interpretacijos bei tradiciškai vyraujančių normų.
Karst regionas kadaise buvo apželdintas ąžuolų giraite, kurią venecijiečiai naudojo siekdami pastatyti miestą ant vandens. Taip išnaudojus svetimą medieną, kraštovaizdis buvo apnuogintas ir paliktas atidengus daugybę kalkakmenio, dėl kurio susiformavo mažų, akmeninių namų tradicija, išlikusi iki šių dienų. Šis projektas susiejo ilgametį istorinį vietinių gyventojų technologijų palikimą su šiuolaikiška šeima ir jų pageidavimais, estetine samprata.
Pirmame aukšte numatytos bendro naudojimo zonos su keletu langų, atveriančių nuostabų kraštovaizdį. Čia įrengta virtuvė su valgomojo zona, svetainė, kurioje kartais ir dirbama, vonios kambarys bei daugybė spintų, drabužinių, kitokių talpyklų daiktams susidėti bei sandėliuoti. Antrame aukšte vidiniai namo tūriai labai privatūs. Tėvų ir vaikų miegamieji gana izoliuoti vieni nuo kitų, nes juos skiria erdvi laiptinė, kurios plotas dar naudojamas ir kaip vaikų žaidimo aikštelė dienos metu. Šiame aukšte esantys langai nukreipti į dangų – šitaip perteikiama ramybės atmosfera, o dėl tokio sprendimo, žvelgiant į žvaigždes ar debesis, galima svajingai užmigti kasnakt.
Namo plotas padalytas į tris dalis – du mediniai tūriai ir erdvė, esanti tarp jų. Fasade iš viso yra trys dideli langai: vakarinis, nukreiptas į Italijos bažnyčią kalvos viršūnėje, šiaurinis – į mišką, o įėjimo platforma su vitrina, esanti Rytuose, atveria privatų kiemą, besitęsiantį tolyn tarsi su gamta. Šeimos būstą supa ir nuo gatvelės atsieja lenkta betoninė tvora, šalia kurios esantis žvyrkelis visiškai neriboja apylinkių ploto. Projektas yra išgrynintas visomis prasmėmis – nuo subtilaus bei natūralaus architektūrinio medžiagiškumo, kuris dar ir turi istorinę prasmę, iki bereikalingos erdvės ar daiktų, baldų, dekoro elementų atsisakymo. Architekto pagalba buvo sukurtas ne stilistinis ar formų minimalizmas, o funkcinė bei estetinė samprata, kai atsisakoma visko, kas gali būti panaudota pasiliekant tik tai, kas naudojama nuolat ir yra tikrai reikalinga. Taip buvo ne tik sulaužytos šiuolaikinės fasadų apdailos estetinės idėjos, bet ir ploto, šviesos reikšmė, kurią projekto autorius ir būsimi gyventojai suprato ne kaip būtinybę, kurios vaikomasi šiandien. Anot jų, jei norima erdvės ir šviesos, gyvenant name ir turint kiemą, galima tesiog eiti į gamtą, tačiau jos nebūtina traukti į namo vidų. Namai ir yra ta vieta, kuri tarsi pirmykščio žmogaus urvas – jauki, šilta, maloni grįžus iš lauko.
Tradicinio akmeninio Karst vietovės namo stogo išraiškingumas, tekstūra, spalva, medžiagiškumas – visa tai pabrėžia ne tik išskirtinumą, bet ir technologinį išmanymą. Neatsiejamos sienų bei stogo plokštumos – tai pagrindinė šio kaimo architektūros savybė bei įvaizdžio dalis. Akmuo, komponuojamas į liejamą betoną, suteikia solidžią mūro išvaizdą, todėl toks 15 cm storio fasado sluoksnis atrodo masyviai ir archaiškai. Luboms buvo panaudota betono perdanga, o stogo konstrukcijai – medinis karkasas. Visos interjero sienos buvo pagamintos iš trisluoksnės eglės faneros plokščių, alyvuotų skaidriu aliejumi.
Namo dizainas akcentuoja santykį tarp tradicijų ir šiuolaikiškumo bei atskleidžia interpretacijos galimybes, siekiant šias dvi temas suderinti bei gauti rezutatą, puikiai tinkantį šiandienos žmogui, vertinančiam istoriją, jos suteiktą patirtį, palikimą ir gyvenimo būdą, mažiau susijusį su vartojimo kultūra.
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Nuotraukų galerija:
Žurnalas: „Centras“