Apie funkciją ir formą

„Valcucine“: aukščiausio lygio funkcionalumas tampa asmeniškas


Sunku pasakyti, kodėl taip yra, bet tai faktas – mums daug lengviau kalbėti apie „konkrečius“ dalykus – medžiagas, jų atsparumą, funkcijas, konstrukciją, nei apie estetiką ir grožį. Galbūt tebegyvename vyriškame pasaulyje, kuriame tokiems sunkiai apčiuopiamiems dalykams vietos tarsi nėra? Mažyčiai akimirkos džiaugsmai, kylantys iš lytėjimo, regos, klausos patirčių nublanksta prieš juodu ant balto surašytas garantijas? Rankų darbo „Sine Tempore“ raižiniai, subtilūs „Forma mentis“ rankenėlių grioveliai, didžiulės „Artematica“ stiklo plokštumos, „Genius Loci“ marmuro mozaikos yra daugiau, nei vien dekoras. Tai simboliai – tarsi knygų nugarėlės bibliotekoje: vienos dar tik žadina smalsumą, kitos – primena tobulai papasakotą istoriją.

Marius Dirdėla

 

„Genius Loci“ stalčius galima papuošti natūralaus marmuro rankų darbo mozaika. Kiekvienas prisilietimas prie jos perduoda meistro rankų šilumą, o įspūdį dar labiau stiprina pilkojo skalūno spalvos matinio stiklo paviršiai.

 

Šiuolaikiniame dizaine nuolat susiduria dvi filosofijos – tobulo daikto, idealiai funkcionalaus, vienodo ir tinkančio visiems, ir maksimalaus personalizavimo, šalia funkcijos paliekant erdvės gyvai estetikai.  Dieterio Ramso, vokiečių dizaino tėvo, pasekėjai ir šiandien kartoja form follows function mantrą. Forma jiems – grynas technologijos pavidalas. Bet tai – tik miražas už horizonto, dėl kurio nematome to, kas šalia – žmogaus. Mes juk visi skirtingi! Šalia siekiančių pritapti, būti kaip visi, tarnauti bendram labui ir sekti madas visada bus egoistų ir individualistų. Bus jautrių formai, spalvai, faktūrai, ateitį matančių kaip nenutrūkstamą praeities tąsą. Tokių, kuriems svarbu, kad idealiai veikiantis daiktas neatrodytų „niekaip“. Būtų išskirtinis. Nes dizainas – šiuo atveju – virtuvė – negali būti redukuotas iki grynos funkcijos nulemtos formos. Mus supančių daiktų, baldų paskirtis – ne vien atlaikyti apkrovą, uždengti, pakelti, paslėpti, bet ir žavėti, stebinti, kurti atmosferą ir stilių. Atskleisti savininko charakterį, patirtį, skonį, galų gale – ir statusą.

 

„Artematica“ dar kartą įrodo, kad nėra ir negali būti aiškios ribos tarp inovacijos ir kūrybiškumo: subtilus spalvų žaismas tobulame dizaino kūrinyje neatskiriamas nuo matematiškai tikslių proporcijų. Preciziška aliuminio konstrukcija, įvairiaspalvis stiklas, natūralus medis, masyvus akmuo – paletė šedevrui.

 

Akimirksniu erdvę transformuojanti „New Logica“ sistema verčia klausti: kuri jos funkcija svarbesnė – elegantiškai paslėpti ar efektingai ir kartu ergonomiškai pateikti?

 

Daugelis esame nusvilę sparnus, aklai sekdami grožį – idėją, daiktą, žmogų. Bet kas mes būtume, jei ir toliau nebandytume įgyvendinti vizijų? Deja, tik geriausieji dizaineriai turi pakankamai atkaklumo, talento ir laiko: pasiekti reikalingos meistrystės (pažinti medžiagas), įgyti patirties (pažinti žmones) ir perteikti idėjas.

„Valcucine“ iš naujo įvertina kiekvieną elementą. Vadovaujant menininkui ir išradėjui Gabrielle’iui Centazzo – šių laikų Leonardui – regis, išspręstos visos problemos: „Valcucine“ baldai, pagaminti naudojant naujausias technologijas, mechanizmus ir medžiagas, visiškai nebijo drėgmės, karščio, smūgių, neskleidžia kenksmingų medžiagų, yra ergonomiški, perdirbami ir kartu itin patvarūs. Taigi, priešingai nei kartais manoma, poezija daiktuose nereiškia funkcijos trūkumo.

Nuo tam tikro lygio tai tampa dizainerio žinute pirkėjui – „Sukūriau Jums tobulą daiktą. Ir man dar liko jėgų padaryti jį gražų.“

 

Nepaliaujamai tobulinamos technologijos rezultatas – dažytas stiklas, patvarumu ir verte prilygstantis natūraliam akmeniui. „Genius Loci“ (liet. vietos dvasia) virtuvė su matinio stiklo ir „Cardoso“ akmens – ypatingo pilkojo marmuro – apdaila.

 

Daugiau informacijos: idnhome.lt

Žurnalas: „Centras“