Restoranas, kuriame Rytai susilieja su Vakarais

Vieta: Soho rajonas, Londonas, Didžioji Britanija
Realizacija: 2015 m.
Dizaino studija: „Autoban“
Fotografijos: Ed Reeve.
Tekstas: Giedrės Lindens.

 

 

Soho rajone, greta Berviko gatvės turgaus, duris atvėrė dviejų aukštų restoranas „Duck + Rice“ (liet. „Antis + Ryžiai“). Tai – naujausia įžymaus kinų kilmės restoranų savininko Alano Yau dovana gero maisto mėgėjams. A. Yau jau turi ne vieną sėkmingą restoraną, tarp jų – rafinuotus „Michelin“ žvaigždutėmis apdovanotus „Yauatcha“ ir „Hakkasan“. Jam priklauso ir puikiai Didžiojoje Britanijoje žinomas maitinimo tinklas „Wagamama“. Dabar jis nusprendė atsidaryti alinę ir kiniško ragu restoraną viename pastate, tad pasamdė Stambule veikiančią dizaino studiją „Autoban“, kurios dizaineriai sugebėjo įgyvendinti A. Yau vizijas ir sukurti tokią įstaigą, kurioje kinų miestas susilieja su karalienės Viktorijos laikų prabanga.

 

 

„Duck + Rice“ buvo įkurtas dviejų aukštų pastate. Nors tai yra kinų restoranas, kuriame nemažai Azijos įkvėptų detalių, derama pagarba atiduota ir gausiai dekoruotoms karalienės Viktorijos laikų užeigoms. Toks derinys ganėtinai neįprastas. Juk kinų rajonai turi prastą reputaciją, jų užeigos britams asocijuojasi su pigiu maistu, valgomu paskubomis arba naktinių išgertuvių metu. O Viktorijos laikų barai tviska prabanga. Tačiau čia abu stiliai dera puikiai.

Pats pastatas žavi savitu įstiklintu fasadu, margintu abstrakčiais geometriniais raštais. Suderinus nepermatomus ir skaidrius jo paviršius, pavyko išgauti modernų marginto stiklo efektą, kuris suteikia restorano eksterjerui daugiasluoksniškumo ir dinamiškumo.

Tie patys abstraktūs geometriniai raštai pasikartoja visame pastate: ir įstiklintame fasade, ir viduje esančiose metalinėse širmose, kurios primena tradicines sulankstomas kinų širmas „pingfeng“ ir tarsi apibrėžia atskiras vidaus erdves.

Įžengusius į vidų, lankytojus prie įėjimo pasitinka keturios didžiulės varinės sidro ir alaus cisternos. Tai – užuomina į anksčiau čia veikusį tradicinį britišką Viktorijos laikų stiliaus barą.

Apatiniame aukšte taip pat įrengtas ilgas marmurinis dramatiškai apšviestas baras, taip pat pastatyti įvairaus aukščio stalai ir padarytos žemos sėdimos vietos. Šalia yra židinys ir atskiros nedidelės erdvės intymesniam bendravimui.

 

 

 

Išskirtinis interjero akcentas – baltos milžiniškos plytelės su ryškiais mėlynais gėlių motyvais. Jos dengia sienas ir pasikartoja įdubusiuose lubų skliautuose. Šios plytelės yra užuomina į garsiąją kinišką keramiką, padengtą mėlyna ir balta glazūra ir kartu duoklė Tangų dinastijai, kai prasidėjo kinų porceliano era. „Autoban“ dizainerių suprojektuotos ir pagal specialų užsakymą pagamintos plytelės buvo ir subtili užuomina į pačių restorano kūrėjų turkišką kilmę. Nors mėlyni ir balti motyvai yra įkvėpti tradicinės kinų keramikos, kobalto oksido mišinio su vandeniu technika, leidusi išgauti mėlyną atspalvį, yra lygiai tokia pati, kokia naudojama siekiant sukurti tradicines turkiškas Izniko plyteles.

 

 

Į antrąjį aukštą, kuriame įrengtas valgomasis, veda dekoratyvūs sraigtiniai metaliniai laiptai. Antrame aukšte yra keli prie sienų priglausti minkštasuoliai, prieš kuriuos pastatyti stalai. Kai kurios sėdimosios vietos įrengtos priešais langus, tad pietaujant pro raštuotą fasadinį stiklą galima stebėti apačioje verdantį judrios Berviko gatvės gyvenimą. Stalviršius puošia prabangus tankiomis gyslomis išmargintas marmuras, apgaubtas ąžuolinėmis lentomis, kurias juosia sendintas žalvaris.

Dviejų tonų medinės grindys ir marmuro elementai atspindi britišką pastato praeitį, o apvalūs stalai ir metalinės širmos, atskiriančios svečių kabinas, yra lengvai atpažįstama kinų estetika.

Kurdami „Duck+Rice“ dizaineriai kruopščiai įvertino kiekvieną patalpų centimetrą, apgalvodami net smulkiausias detales. Jie kūrė ir visus restorano baldus: kėdes, suolus ir odiniais bei medžiaginiais apmušalais aptrauktas sofas.

 

 

„Įrengiant „Duck+Rice“ mūsų užduotis nuo pat pradžių buvo labai aiški, – restorano kūrybą prisiminė viena iš „Autoban“ studijos įsteigėjų Seyhan Özdemir. „Tai turėjo būti Londone įrengta britiška užeiga su kinų virtuve. Alanas Yau turi unikalų sugebėjimą pamatyti kultūrines metaforas daugelyje dalykų. Jis į restoranus žiūri kaip į filmų režisūrą. Tai labai primena mūsų požiūrį į dizainą – mes kuriame scenas, kalbėdami apie kiekvieną detalę, gana panašiai, kaip filmų režisieriai. Taigi čia mes sumaišėme britiškas ir kiniškas metaforas, naudodami įvairius sluoksnius. Vienas iš šių sluoksnių yra pagamintas iš medžio. Tai reprezentuoja tradicines Viktorijos laikų užeigas. Kitas sluoksnis yra milžiniškos baltos rankų darbo plytelės su įspūdingais mėlynais gėlių motyvais, kurios dengia sienas ir pasikartoja lubų dalyse“, – kalba S. Özdemir.

„Duck+Rice“ yra jau antrasis bendras „Autoban“ dizainerių ir A.Yau įgyvendintas projektas. Jų bendradarbiavimas prasidėjo kuriant modernus turkiško stiliaus restoraną „Babaji“, kuris buvo atidarytas šių metų sausį tame pačiame Londono Soho rajone.

 

Žurnalas: ,,Centras"