Loftas – miesto žmogui

UŽDUOTIS – sukurti miesto namų interjerą kūrybiškai porai.

Lietuvoje tik prieš dešimtmetį išpopuliarėję loftai vis aktyviau užkariauja tautiečių širdis. Pagrindinis tokio būsto principas – atvira erdvė, todėl dažniausiai visos lofto erdvės paliekamos atviros, išskyrus miegamąjį bei pagalbines patalpas. Viskas, kas įprastai lieka iš „ankstesnio gamyklos gyvenimo“, – seni ventiliacijos vamzdžiai, medinės sijos, plytų sienos – tikras loftų šarmas, kurį architektai ir interjero dizaineriai siekia išsaugoti.
Architektūros studijos „Plazma“ architektai retai kuria privačių būstų interjerus, tačiau šio būsto aplinką Rytis Mikulionis ir Gytis Vaitkevičius ryžosi kurti dėl kelių priežasčių. Kaip pasakojo R. Mikulionis, „supratome, kad šis projektas bus įdomus, ir mielai ėmėmės darbo“. Kita priežastis – patogi objekto lokacija: loftas tame pačiame pastate, kaip ir „Plazmos“ studija, todėl buvo patogu prižiūrėti visą interjero gimimo procesą.
Būsimiems gyventojams tenka nemažai investuoti į komunikacijų sutvarkymą, fasadų šiltinimą, elektros instaliacijas ir pan. Tokių išlaidų iš užsakovo – reklamos srities verslininko, pareikalavo ir šios patalpos, todėl interjerui įrengti liko gana ribotas biudžetas. Be to objektas – tai antras, reklamos sektoriuje dirbančio užsakovo būstas, kuris dėl patogios lokacijos įrengtas šalia darbo vietos (užsakovo kūrybinė studija įsikūrusi tame pačiame pastate). Kaip įprasta, antram būstui skiriamas mažesnis biudžetas, todėl architektams teko atrasti originalių ir nebrangių sprendimų, kurie galėtų sustiprinti ir išryškinti pramoninę lofto dvasią.93,52 kv. m. lofto erdvė – nedėkinga, gili, aukšta, neproporcinga. Planinė struktūra labai paprasta: pirmame aukšte – gyvenamoji, virtuvės zonos, drabužinė, vonios kambarys, o antresolėje įrengtas miegamasis bei pagalbinės patalpos.
Nemažą rūpestį kėlė patalpų apšvietimas. Natūralios šviesos patalpoje buvo mažai, ji patekdavo iš vienos pusės, todėl įrengtas stoglangis situaciją pakeitė iš esmės. Baltos spalvos sienos suteikė ne tik šviesos pojūtį, bet ir vizualiai praplėtė erdvę, o baldai ir interjero akcentai subtiliai ją sušvelnino. Dauguma jų buvo gaminti pagal individualius užsakymus, tai padėjo įgyvendinti originalius, tačiau nebrangius interjero sprendimus.

Kuriant loftų interjerus neretai vadovaujamasi idėja: miegamasis šeimininkui, o visa kita –svečiams. Tai galime įžvelgti ir šiame interjere, kur pagrindinis gyvenimas verda pirmame aukšte. Čia įrengta patogi gyvenamoji zona, sujungta su virtuvės dalimi, ir laiptai, vedantys tiesiai į miegamąjį antresolėje.

Užkilę laiptais į antresolę patenkame į miegamąjį. Ši poilsio zona įrengta gana asketiškai, tačiau čia yra viskas, ko reikia ramiam poilsiui, – lova, spintelės. Antresolėje taip pat yra drabužinė ir sandėliukas, į kuriuos įėjimą dengia to paties motyvo, kaip ir pirmame aukšte, veltinio pano. Šis pasikartojantis dekoro elementas sukuria vientiso interjero įspūdį.



Svarbus miegamojo elementas – knygų lentyna, tarnaujanti kaip apsauginis atitvaras. Šis baldas pusiau kiauras, todėl gulėdami lovoje šeimininkai gali matyti vaizdą pro langą ir tai, kas vyksta svetainėje. Originali lentynos-atitvaros konstrukcija taupo erdvę, sukuria dinamiškumo pojūtį ir sudaro bendrą kompoziciją su pakabinamu baru. Bene iškirtiniausias interjero dekoro akcentas – veltinio pano. Šie autoriniai šviestuvai ne tik vizualiai suminkština pramonines lofto erdves, suvaldo didelius sienų plotus, bet ir atlieka akustinę funkciją, kas labai svarbu tokio tipo erdvėse. Vienas iš šio interjero autorių – Rytis Mikulionis, kalbėdamas apie objekto išskirtinius akcentus paminėjo pakabinamo baro konstrukciją. Ji, kaip ir daugelis daiktų šiame būste, yra daugiafunkcė: gali būti naudojama kaip stalas arba baras. Konstrukcijos stalviršis pagamintas iš laminuotos faneros, pritvirtintas plonais strypais, kurie, ištempti skirtingomis kryptimis, tvirtai fiksuoja stalviršį erdvėje ir neleidžia jam siūbuoti, nors vizualiai ši konstrukcija primena sūpynes, kurios vos prisilietus ims judėti.