Architektės Mingailės Marcinės sukurtas nedidelio
ploto būsto (39 kvadratiniai metrai) interjeras yra skirtas dviejų asmenų šeimai. Pagrindinė šio projekto užduotis buvo mažame bute atskleisti įdomias, organiškas bei gyvas erdves.

„Užsakovus apibūdinčiau kaip itin šiltus žmones, labai stipriai mylinčius ir paisančius vienas kito nuomonės, o tai svarbu kuriant bet kokį interjerą, nes kūrėjas stipriai jaučia aplink tvyrančias emocijas. Kai kreipėsi į mane, jie jau turėjo aiškiai suformulavę užduotį ir man, ir sau patiems. Jiems labai patiko vienas mano labai konkretus projektas, todėl savo namuose norėjo kažko panašaus, tik labai mažoje erdvėje, o tai ir buvo pagrindinis iššūkis“, – prisimena M. Marcinė.

Nors buto kvadratūra maža, tačiau viena nuo kitos iš esmės neatribotos erdvės sukuria vaizdą, kad vietos čia užtenka viskam. Skirtingų spalvų apšvietimas monochrominei erdvei suteikia vitališkumo: kaskart gali pasijusti, tarsi būtum vis skirtingose erdvėse. Tai eliminuoja nuobodulį ir atveria nišas kūrybiškumui skleistis.

Pasak interjero autorės, tai, kad būsto savininkai turėjo konkretų poreikį ir buvo susipažinę su jau anksčiau sukurtais darbais, lėmė, jog jie iš esmės visiškai pasikliovė siūlomomis idėjomis. Vis dėlto M.Marcinė atskleidžia, kad iki galutinio varianto, kuriam pasiryžti netgi teko šiek tiek įkalbinėti, buvo pasiūlyti 8 erdvės sprendimo variantai.
„Šio projekto erdvė gana elementari, bet su savo duotybėmis, t.y. nešančiomis sienomis, langų angomis bei sanitariniu mazgu, kurio vieta nekeista. Butas yra naujos statybos daugiabučio name. Prieš imantis darbo, jis jau buvo visiškai įrengtas ir jame užsakovai gyveno ne vienerius metus. Kaip teigė patys savininkai, norėjosi pokyčių, kuriems niekaip negalėjo pasiryžti. Kai vieną dieną jų butą užliejo kaimynai ir teko neišvengiamai daryti remontą, buvo apsispręsta, kad tai – pokyčių metas“, – pasakoja architektė.
Prieš tai šio buto interjeras buvo gana spalvingas
ir chaotiškas, o gyventojams norėjosi radikalių
pakeitimų. Taigi nuspręsta pasirinkti monochromišką
interjero dizaino idėją, kad butas daugiau
nebevargintų spalvų bei detalių gausa. Pačio būsto
erdvių nėra tiek daug. Svetainės, virtuvės ir valgomojo
zonos yra apjuntos vienoje erdvėje – kad
būtų išlaikytas kuo didesnis erdvės pojūtis.
„Interjere atsiranda visas erdves vienijantis objektas – esminė lenkta vidinė pertvara, kuri atskiria likusias erdves nuo gyvenamosios zonos. Ji savo linkimais praplatina arba susiaurina likusias buto erdves. Taip atsirado nedidelė koridoriaus zona su arka. Vonia maksimaliai sumažinama iki minimalių poreikių, į ją atsirado vienintelės durys, kurios taip pat turėjo būti kuo mažiau pastebimos erdvėje, kad būtų išlaikytas sienos spalvinis vientisumas“,
– pristato interjero autorė.

Nors buto kvadratūra maža, tačiau viena nuo kitos iš esmės neatribotos erdvės sukuria vaizdą, kad vietos čia užtenka viskam. Skirtingų spalvų apšvietimas monochrominei erdvei suteikia vitališkumo: kaskart gali pasijusti, tarsi būtum vis skirtingose erdvėse. Tai eliminuoja nuobodulį ir atveria nišas kūrybiškumui skleistis.

Į miegamojo zoną, kuri labiausiai plėtėsi į svetainės erdvę, patenkama per antrąją arką. Šio kambario dydį teko derinti prie bute esančių langų. Miegamąjį siekta palikti dalinai atvirą – ir vėl dėl to paties tikslo: kad tokiame mažame kambaryje erdvė vizualiai atrodytų didesnė. Kadangi kambarys skirtas miegoti, buvo nuspręsta, kad jame atsiras
tik reikalingiausi baldai, t.y. lova bei sieninė spinta, kuri už savęs dar slepia stumdomąsias duris, kuriomis galime užverti miegamojo arką. „Užsakovai nenorėjo izoliuoti vienos erdvės nuo kitos, nes jiems gera leisti laiką kartu ir betarpiškai bendrauti, net esant skirtinguose kambariuose. O tam, kad viena didelė erdvė nepavirstų chaosu, visada pasitarnauja pačių užsakovų požiūris į savo namus ir kaip juose norima jaustis. Šiuo konkrečiu atveju užsakovai norėjo švarios neperpildytos erdvės“, – savo sprendimais mažo būsto interjere džiaugiasi kūrėja.
Spalvinis šviesų žaismas bute pasirinktas neatsitiktinai. Šviesa kuria skirtingą nuotaiką ir emocijas, o tam puikiai pasitarnauja spalviškai gana santūrus interjeras. „Be abejonės, neišvengiamai atsiranda ir vadinamoji „darbinė“ šviesa, kuri teisingai apšviečia reikiamas zonas. O miegamojo sieninį apšvietimą pasirinkome jaukumui sukurti“, – kalba M. Marcinė.
Visame bute nuspręsta sudėti medines grindis – tam, kad interjeras būtų šiltas ir jaukus. Lubos, kaip ir daugelyje M. Marcinės kurtų interjerų, tapo esminė ir išskirtinė interjero detalė. Vos įžengus pro buto duris, jos padaro didžiulį įspūdį, net kai nešviečia įvairiomis spalvomis. Idėjai įgyvendinti buvo naudojamas gipso kartonas bei įtempiamos lubos.
Svetainė, sujungta su virtuve, labai jauki, mat čia būsto gyventojai jaučiasi itin komfortiškai dėl pasirinktų sprendimų: daiktų tik tiek, kiek reikia, tad nėra jokio chaoso.
„Esu labai patenkinta šiuo projektu ir dar labiau džiaugiuosi užsakovais, kurie buvo įkvepiantys ne
tik kuriant šių namų interjerą, bet ir matant, kokie gali būti gražūs dviejų žmonių santykiai, kai yra meilė bei tarpusavio supratimas“, – apibendrina kūrėja.

Parengė Žydrė Dargužytė.
Interjero autorė – Mingailė Marcinė.
Nuotraukos – Mariaus Žičiaus.
Žurnalas: interjeras.LT pataria