Ar pagaliau pavyks įrodyti meilę upei?...

Ar pagaliau pavyks įrodyti meilę upei?...

Skatindamas naujų idėjų sklaidą ir kūrybiškumą Lietuvos Dizaino Forumo Interjero klubas surengė diskusiją „Gyvenimas ant vandens“. Dizaino savaitės metu projektai buvo pristatyti Kultflux pavilijone, esančiame ant Neries kranto. Klubo iniciatyva buvo susijusi kaip tik su šia upe. Interjero klubo nariai savo kūrybinėmis idėjomis siekė prisidėti prie Vilniui aktualaus Vilijos (dabar Neris ) integravimo (nesunaikinimo) propagandos, paliesdami labai jautrią žmogaus ir gamtos santykio temą. “Tik kūryba gali praskaidrinti sustabarėjusį, šiukšliną, tėkmę praradusį Vilijos veidą. Ten kur ateina teisingas žmogus, ateina ir atsakomybės jausmas. Tik mažoje erdvėje suvokiame tikrąją jos vertę ir tik žvelgdami į vandenį suvokiame, kas yra begalybė. Stokime į jo sargybą užimdami tik tiek kiek mums reikia“ – tokiais žodžiais renginio koncepciją apibūdino renginio sumanytojai.

Savo idėjas pristatė net aštuoni architektai.

Giedrė Gajauskaitė apžvelgė istorines nuotraukas, kur Neries upė aktyviai dalyvauja miestelėnų gyvenime, ir pasiūlė atkreipti dėmesį į vilnietiško laivo ir prieplaukų aktualumą, pateikė žvejybos bei laivybos Nerimi idėjas.

 

Gintaras Čaikauskas kartu su susirinkusiais svarstęs, kas apskritai yra vanduo, akcentavo, jog tai ne tik plaukiojimo zona, žvejybos vieta, bet ir pramogų oazė, gyvybės šaltinis. Atlikęs išsamią analizę apie vandens reikšmę žmogaus ir miesto gyvenime, architektas pasiūlė vandenin „įbridusio“ namo koncepciją, bei pasiūlė krantinę įsivaizduoti kaip šlaitinį stogą su tūriais-langais.

Apie gyvenimą po vandeniu pasamprotavo ir Jurgis Jurevičius, diskusijai pateikęs iki skausmo žinomą Šilutės miesto ir rajono potvynių problemą. Autorius pasiūlė originalų sprendimą šilutiškiams, kaip apsisaugoti nuo kasmetinių potvynių.

Lina Savickaitė pasamprotavo apie tai, jog Vilniaus mieste Neries pakrantę pagyvintų spalvotų venecijietiškos nuotaikos namukų grupelės...

 

 Matas Šiupšinskas pateikė linksmą idėją integruoti Neryje upės autobusą, kuris nuo Žvėryno mikrorajono plukdytų keleivius įvairiais maršrutais. Autorius taip pat apsvarstė, jog nedideli pavieniai objektai krantinėje organiškai sukurtų traukos taškus, ir tokiu būdu įtrauktų upę į miesto gyvenimą.

 

Rolando Šarapajevo idėja - urbanizuoti upę stikliniais burbulais– sulaukė didelio susirinkusiųjų į pristatymą susidomėjimo. Autorius paaiškino, jog stikliniai objektai vandenyje panaudotų vandens tėkmės energiją ir būtų maksimaliai draugiški.

 

Ne mažiau įdomus buvo Tomo Jasiulio pasakojimas apie gyvenimą prie vandens. Dizaineris siūlė betonines Neries krantines atgaivinti, integruojant į jas įvairius visuomeninės paskirties tūrius ar pasažus.

 

„Nuo gyvenamosios vietos prie vandens (Neries upės vingio) iki darbo vietos šalia vandens (Neries Žaliojo tilto )noriu plaukti ant vandens (Neries upe). Tuomet visas 24 paros valandas busiu fiziniame ir dvasiniame kontakte su Nerimi (t.y. gyvensiu ant vandens ).“ – projekto koncepciją pristatė architektė Jolanta Kaušpėdaitė. Jei upė būtų transporto arterija, tai tikrai ją pagyvintų ir atsirastų daug besinaudojančių vandens transportu.

Renginiui dirigavęs Lietuvos Dizaino Forumo valdybos narys Vytautas Gurevičius pasidžiaugė Interjero klubo iniciatyva ir originalių idėjų gausa.

Idėjas apibendrino ir diskusiją užbaigė architektas Audrys Karalius, pabrėždamas, jog reikia būti visiškai „urbanistiškai aklam“, kad nepastebėti poreikio atgaivinti teritoriją, kuria teka viena gražiausių šalies upių. Architektas pagyrė gražią iniciatyvą, skatindamas nenumarinti idėjų.

Interjero klubo inicijuota „Gyvenimo ant vandens“ diskusija tik sustiprino tikimybę, jog prieš eilę metų iškeltas Neries integravimo į betarpišką miesto gyvenimą klausimas progresuoja ir pagaliau turi potencialią galimybę virsti dialogu, padėsiančiu konkretizuoti idėją.