„Drabužis negali egzistuoti be interjero, nes tai labai susiję, o apibendrindama aš tai vadinu gyvenimo stiliumi.“


Saulėtą pavasario popietę aplankėme drabužių dizainerę, kuri šiuo metu viešumoje prisistato Julijos vardu, nors daugelis ją žino kaip Juliją Žilėnienę (tai ankstenė dizainerės pavardė). Daugiau nei du dešimtmečius garsiems Lietuvos ir užsienio žmonėms kurianti dizainerė pristatė daugiau nei 30 vardinių drabužių kolekcijų ir visa tai dar ne pabaiga. Prieš keletą metų sukūrusi „Julija Janus“ prekių ženklo koncepciją, dizainerė nė neketina mažinti pagreičio. Ji kuria ne tik drabužius, bet ir gyvenimo stilių, o šioje srityje ribų būti negali.

Jūsų specializacija – drabužių kūrimas. Sakykite, kokį vaidmenį Jūsų gyvenime užima interjerų kūrimas?

Drabužis negali egzistuoti be interjero, nes tai labai susiję, o apibendrindama aš tai vadinu gyvenimo stiliumi. Manau, yra glaudus ryšys tarp to, kaip žmogus įrengia savo namus, kokius daiktus į tuos namus atsineša, kokie jo baldai, kaip atrodo jo kambarys ir kaip atrodo jis pats. Interjerui teikiu didelę reikšmę, tačiau tai nėra mano profesija. Kurdama interjerus dažnai pasitelkiu pagalbininkus, kurie iš dalies yra vykdytojai, tačiau, supratę pagrindinę idėją, gali pasiūlyti gerų technologinių sprendimų.

Ar kuriate tik visuomeninius interjerus?

Realizuoju save interjero srityje, kuomet reikia sukurti „namus“ mano kolekcijai, tačiau nekuriu privačių interjerų žmonėms, nes nesu šios srities profesionalė.

Prieš keletą metų, kai sukūrėte naują prekių ženklą „Julija Janus“, drauge sukūrėte visą koncepciją: ne tik kaip turi atrodyti patys drabužiai, bet ir aplinka, kurioje jie parduodami. Papasakokite, kokioje aplinkoje gyvena Jūsų drabužių kolekcijos?

Visose „Julija Janus“ parduotuvėse vyrauja virtuvės tema, tačiau patys interjerai gerokai skiriasi. Pagal visą mūsų filosofiją ir koncepciją kiekviename interjere turi būti vanduo. Jis gali būti įvairių pavidalų, pradedant veidrodiniu lašo formos karuliu ir baigiant baseinu, kuriame gyvena karpiai. Kodėl vanduo? Todėl, kad tai moteriškas elementas. Be vandens neįmanoma gyvybė.

Dar interjere užkoduoti baltiški medžio, ugnies, žemės motyvai. Kurdama visą prekių ženklo koncepciją norėjau atskleisti tai, kad esame iš Baltijos regiono. Pirmiausia, tai atsispindi spalvose ir atspalviuose. Pas mus niekada nebus itališkų vitamininių spalvų. Ryškesnių spalvų gali būti, tačiau jos išreiškiamos pustoniais, kaip mūsų permaininga vasara, kaip jūra, kuri nėra ryškiai mėlyna. Šie dalykai daro įtaką visai mano kūrybai.

Pagrindinė Jūsų kuriamų interjerų tema – stilizuota virtuvė. Kas lėmė tokį gana neįprastą pasirinkimą?

Labai dažnai žmonės teiraujasi, kodėl virtuvė, o ne miegamasis ar vonia. Kuriu drabužius, skirtus jaunai, mieste gyvenančiai ir dirbančiai mamai, kuri po visų darbų grįžta į namus, kuriuose virtuvė yra visų šeimos narių traukos centras. Šeimos nariai dažniausiai susitinka virtuvėje ir būtent čia dalijasi maistu, išgyvenimais, naujienomis... Tam tikra prasme savo parduotuvėse taip pat siekiame dalytis – gera nuotaika, emocijomis, naujienomis, patarimais.

Man svarbus drabužis ir jo funkcija, bet taip pat labai svarbi ir drabužio emocija, kokius jausmus jis sukelia. Jei yra kvapas, jis turi kažką priminti – mamos virtuvę, atostogų kelionę... Jei yra drabužis, jis taip pat turi sukelti tam tikrą emociją, kurią siekiau stiprinti stilizuotu virtuvės interjeru.

Virtuvės tematika sukurtame interjere gausu šią namų erdvę atspindinčių elementų...

Kurdami koncepciją, viską apgalvojome iki menkiausių detalių, todėl mūsų įpakavimo maišeliai dengti įvairiais ranka rašytais receptais, lentynose guli receptų knygos, virš kasos mano kurta kertinių lietuviškų maisto produktų atvirukų kolekcija, kuriuose matoma juoda naminė duona, baltas sūris, miško uogos su pienu, švieži agurkai su medumi... Vieną dieną tikiuosi išleisti
 savo močiutės ir mamos ypatingų lietuviškų miesto receptų knygą.

Pagrindinis interjero akcentas – patalpos viduryje vakarienei padengtas stalas-podiumas. Lėkštėse – papuošalai ir aksesuarai, kurių meniu keičiasi pagal sezoną, kai sukuriama nauja drabužių kolekcija.

Ar nebūna, kad savo kurtą patalpą nuolat norisi koreguoti?

Tai, ką aš sukuriu, yra galutinis variantas tam tikram laikui, kol aš pati pasikeičiu. Tada jau matau, kad tai atgyveno ir reikia kitaip. Bet tai natūralu. Aš dėl to neišgyvenu.

Kuriate drabužių mados tendencijas, o ar vaikotės madų, kurdama interjerus?

Madų tendencijos yra paveikios. Globalizacija daro savo – visi klausome tos pačios muzikos, žiūrime tuos pačius filmus. Manau, kad per tą patį foną, kuris mus veikia, vienu metu sukuriamos madų tendencijos. Interjero srityje mane tai veikia taip, kad aš jas stebiu, jomis domiuosi, o atsirinkusi tai, kas man tinka, kas mane įkvepia, panaudoju savaip.


Kurdama namų liniją bendradarbiavote su skirtingais menininkais. Ar lengvai randate aukso vidurį su kitais kūrėjais?

Aš nesu visų galų meistrė. Turiu idėjų, tačiau neturiu įgūdžiu joms įgyvendinti, todėl kreipiuosi į meistrą, kuris, jaučiu, kad supras ir pajaus mane. Taip buvo sukurta keraminių indų kolekcija, kurią padėjo realizuoti profesionalūs keramikai. Aš pati nei lipdžiau, nei žiedžiau, tačiau specialistai įgyvendino mano idėją – padarė kelių dydžių dubenis ir arbatos puodelius. Visi kreivi, nelygūs, kaip gamtoje sutinkamos formos, o jų viduje keliose vietoje įspausta močiutės nerta servetėlė. Taip pat yra serija medinių indų, pagaminta bendradarbiaujant su medžio meistrais.

Visos idėjos yra geros, tačiau kol jos tik idėjos – tai niekas. Sunkiausia yra prisitraukti žmonių, kurie padarytų tai, ko tu pats nepajėgi, o rezultatas patenkintų lūkesčius.

Ar spėjate įgyvendinti visas savo idėjas?

Aš anksčiau labai nervinausi, kad mano idėjos labai lėtai įsigyvendina. Vaikystėje svajojau turėti burtų lazdelę, su kuria paliesčiau daiktą ir čia ir dabar išsipildytų tai, ko noriu. Vėliau supratau, kad burtų lazdelių nėra ir reikia labai daug darbo ir pastangų įdėti, kad pasiektum norimą rezultatą. Kiekvienas kūrinys tik iš šono atrodo, kad buvo sukurtas labai lengvai ir greitai – op, ir yra opera, op, ir yra fotografijų paroda, tačiau jų autoriams idėjų realizavimas labai daug kainuoja.

Vienas ryškiausų interjero akcentų – Julijos kurtas sietynas iš kabančių virtuvės rakandų: keptuvių, samčių, mentelių, plaktuvų, šaukštų...

Parduotuvės viduryje – vakarienei padengtas stalas-podiumas. Lėkštėse – papuošalai ir aksesuarai, kurių meniu keičiasi pagal sezoną, kai sukuriama nauja drabužių kolekcija.


O tai, ką pasiekėte iki šios dienos, yra didelio sunkaus darbo ar talento rezultatas?

Tai yra godumas ir besaikis noras pamatyti įgyvendintas savo idėjas. Taip pat godumas įgyvendinimo procesui, kad nuolat darau kažką ir darau vis naujai. Kiekvienas žmogus iš prigimties yra godus ir viskas, ką jis padaro, yra iš godumo. Nesvarbu, ar tas godumas materialinis, ar dvasinis.

Kitiems kuriate gyvenimo stilių. Kaip apibūdintumėte savo gyvenimo stilių, koks jis?

Niekada nežiūrėjau į savo gyvenimo stilių iš šalies ir niekada nebandžiau jo apibūdinti todėl, kad gyvenu tuo, ką darau. Mano darbai labai lemia mano gyvenimo stilių ir atvirkščiai. Impulsą mano darbai gauna iš manęs, tačiau tai, kaip viskas tobulėja, pakeičia ir mane, ir mano gyvenimą. Per pastaruosius keletą metų mano vidus taip kardinaliai pasikeitė, kad net sunku tai išreikšti taip greitai išorėje.

Kurdama „Julija Janus“ projektą, pradėjau ieškoti baltiško stiliaus, kuris mane išvedė į labai didelį modernumą, progresyvumą. Antra parduotuvė dar modernesnė ir šiuolaikiškesnė nei ta, kurią atidarėme prieš metus, dabar ruošiamės atidaryti trečią, kurioje bus dar naujesnių, įdomesnių sprendimų. Naujas projektas įnešė tam tikrą persilaužimą kurti dabar ir į priekį.

Prieš keletą metų ieškojote mokinio, kuriam galėtumėte perteikti savo žinias ir patirtį. Ar jau pavyko tokį rasti?

Gal ir pavyko. Manau, jau radau ir net ne vieną. Dabar tie žmonės ne tik mano mokiniai, bet ir patys demonstruoja tikrą profesinį lygį. Tie žmonės, mokiniai, nenukankinti stereotipų „negalima“, „neįmanoma“, todėl jų idėjos yra labai šviežios. Jie padeda atrasti sprendimus ten, kur kartais nebesitikiu jų surasti. Pradžioje tarp mūsų buvo mokytojo ir mokinio santykis, o vėliau pastebėjau, kad aš pati galiu kai ko pasimokyti iš tų žmonių. Visi mokytojai pasimoko iš savo mokinių. Tai yra abipusis procesas.

Sakykite, kas Jus inspiruoja kūrybai?

Žmonės. Visi žmonės, kurie ką nors naujo sugalvoja, yra kažkieno įkvėpti. Sutiktos paveikios asmenybės gali įkvėpti naujiems darbams, dėl kurių iki šiol dvejojame. Kiekvienas žmogus labai skirtingas ir tai mane labai žavi. Inspiruoti gali ir piktas žodis, nemalonios situacijos, filmai, situacijos gatvėje... Daugelį kūrėjų inspiruoja gamta, tačiau, mano nuomone, gamta pati be žmogaus, ypač kuomet dirbi mieste, veikia silpniau. Ji inspiruoja chaotiškumu, nesutvarkytu grožiu, spalvomis, formomis – joje viskas yra tobula, o kiekvieno žmogaus sukurtą daiktą gali taisyti ir taisyti. Tobulybės žmogus niekada nesukurs.

Parengė Agnė Jakubonė

Nuotraukos Dariaus Gumbrevičiaus
Žurnalas „Interjeras.lt pataria“