Keramikos dizaino centras

Projekto autorius: Morini Arquitectos (Lucio Morini, Sara Gramatica, Jorge Morini) 
Klientas: privatus 
Vieta: Kordoba (Córdoba), Argentina 
Įgyvendinta:  2016 m. 
Nuotraukos: Gonzalo Viramonte 
Tekstas: architekto Tomo Milkamanavičiaus

 

Šis daugiafunkcės paskirties objektas iškilęs istoriniame rajone Estancia La Paz, garsėjančiame ikoniška XIX a. architektūra. Vietovė struktūriškai ir tvarkingai apželdinta medžių grupėmis, naujasis objektas tarsi kosminis laivas nusileidžia ant žolinių augalų debesies.

 


Pastatas skirtas privačiai žmonių grupei susitikimų, poilsio ir darbo tikslams. Čia įsikūręs baras su terasa, nedidelė sėdimoji darbo zona, drabužinė ir sanitarinis mazgas.  Visa tai sutelpa išskaidytuose 175 kvadratiniuose metruose.

Tik atvykus į vietą, esminis architektų  inspiracijos šaltinis buvo didelės kirstinės masyvios medienos krūvos, monumentaliai okupuojančios erdvę. Įsigilinus paaiškėjo, kad struktūros turi glaudų ryšį su Estancios rajono istorija. Šis  įvaizdis pasirinktas naujai trijų tūrių kompozicijai sklype. Aštrios geometrijos daugiakampiai korpusai laisva forma išdėstyti erdvės centre. Du iš jų, glaudžiantys drabužines ir baro patalpas, turi vidinę jungtį, trečiasis darbo erdvių tūris pasiekiamas per lauką. Į ansamblį galima patekti trimis mediniais takeliais, kurie tarsi suskaido pačią kompoziciją, o kartu atveria galimybę patekti į vidų. Grubių formų tūriai sukurti žaidžiant atvėrimais tam skirtose plokštumose. Dauguma jų veikia kaip kiautas, užveriantis aplinkos vaizdus, tačiau ties įėjimais ir terasų aikštelėmis suprojektuotos ištisinės stiklinės vitrinos.

 

 

 

Vienas įdomiausių sprendimų yra pastato fasadas. Kirstinės medienos raštas panaudotas kaip estetinė priemonė, kurianti identitetą, taip pat skirtingus dieninį ir naktinį scenarijus. Fasadas susideda iš medienos ir už jo esančio balto stiklo sluoksnio. Ši detalė formuoja pro rąstų tarpus sklindančią šviesą. Naktį efektas matomas tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Dieną viduje galima pastebėti švelnią, pro baltą stiklą besiskverbiančią šviesą, papildančią vidaus erdves šešėlių ornamentais.

Medžiagos ir tekstūros objekte naudojamos gana radikalus. Dominuoja įvairių formų mediena: kirstinė ir neapdirbta – fasade, terasų lentos – lauko aikštelėse, grindlentės – vidaus erdvėse. Siekiant konceptualaus grynumo, stogas taip pat dengtas perforuotais, iš lentų pagamintais skydais. Čia skirtingais būdais panaudota mediena užduoda kryptį ir formuoja tūrio paviršių, grafiką.

 

 

Objektas žavi paprastumu ir yra labai aiškiai suvokiamas. Tiek kompozicija, tiek fasadas – akivaizdūs vientisi ir konceptualūs architektūriniai manevrai. Pastatas ne tik kuria lakoniškos ir vientisos, su į istorinį ir gamtinį kontekstą reaguojančios struktūros įspūdį, bet ir suponuoja konceptualią bei logišką architektūros, turinčios estetinę dimensiją įvaizdį.

Daugiau nuotraukų:

               

Žurnalas „Centras“