Lietuvoje pastatytas pirmasis pasyvusis namas

Pasyvus namas

Apsaugos nuo saulės priemonių efektyvumo grafikas

Pasyvaus namo pjūvis

Tekstas: dr. Audronė Endriukaitytė, UAB „Paroc“ rinkodaros direktorė

Praeitų metų gruodžio mėnesį ES Vadovų Tarybos susitikime nutarta, kad Europos Sąjungos valstybių vyriausybės privalo parengti nacionalinius planus, kaip statybų sektoriuje sumažinti pastatų energijos sąnaudas beveik iki nulio ir padidinti jų energinį efektyvumą bei pasitelkti atsinaujinančius energijos išteklius. Pakeitimai yra numatyti ir Pastatų energinio naudingumo direktyvoje (angl. EPBD). Tai ambicingas sutarimas, reiškiantis naują kokybinį šuolį visame sektoriuje, bei rimtas iššūkis visai ES statybų pramonei. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje suprojektuotas ir pastatytas pirmasis pasyvusis namas.

Kas yra pasyvusis namas?

Tai pastatas, kurio energijos poreikis šildymui ir vėsinimui – labai mažas, o vidaus patalpų komfortiškas mikroklimatas išlieka visais metų laikais. Pagrindiniai pasyviojo namo kriterijai yra šie:

  • komfortiškas vidaus patalpų klimatas palaikomas nenaudojant aktyvių šildymo ir/ar vėdinimo sistemų;
  • komfortiškas vidaus patalpų klimatas – kiekvienoje patalpoje ir ištisus metus;
  • pastatas šildymo vėsinimo reikmėms sunaudoja ne daugiau nei 15 kWh energijos 1 m2 per metus;
  • pastato energijos sąnaudos šildymo, vėsinimo, karšto vandens paruošimo ir buičiai reikalingos energijos poreikiams tenkinti turi sudaryti ne daugiau kaip 120 kWh energijos 1 m2 per metus.

Tai galima pasiekti, jei pastatas yra tinkamai suprojektuotas ir pastatytas. Projektuojant efektyviai energiją naudojančius pastatus, svarbu laikytis kelių pagrindinių principų.

Pastato atitvaros turi būti tokios, kad atiduotų ypač mažai šilumos į išorę – durų, langų ir kitų skaidrių atitvarų šilumos perdavimo koeficientas – U≤0,8 W/m2K, visų kitų atitvarų (sienų, stogų, grindų) – U~ 0,1 W/m2K.

Pastato oro skverbties koeficientas – n50≤ 0,6 1/h. Tai reiškia, kad esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp lauko ir pastato vidaus,  per vieną valandą oras viduje pasikeičia ne daugiau nei 0,6 karto.

Kad būtų užtikrintas šviežio oro patekimas į pastatą, turi būti naudojama ypač efektyvi vėdinimo sistema su rekuperatoriumi, kurios šilumos grąžos koeficientas yra ne mažesnis nei 75 %.

Projektavimo ypatumai

Svarbu, kaip pastatas orientuotas sklype. Pietų pusėje reikėtų įrengti didžiausius langus (pagrindinį fasadą). Jei tai padaryti sudėtinga, orientuokite jį taip, kaip tinka pagal sklypo ypatumus, tačiau reikia žinoti, kad pasyvusis namas šildomas naudojant saulės energiją, kuri patenka į pastatą per langus ar kitas skaidrias atitvaras. Jei saulės energija nebus išnaudota maksimaliai, reikės ieškoti kitų sprendimų, pvz., įrengti dar labiau apšiltintas atitvaras. Reikia numatyti ir priemones apsaugai nuo saulės vasaros metu, kad patalpos neperkaistų. Balkonai, platūs karnizai, žaliuzės ir pergolės – puikios priemonės nuo saulės kaitros (žiūr. pav. Nr. 1).

Dar pradinėje projekto stadijoje būtinas bendradarbiavimas su šildymo vėdinimo specialistu, konstruktoriumi ir specialistu, kuris paskaičiuos pastato šilumos nuostolius bei energijos sąnaudas šildymui pagal PHPP programą (Passive House Planer Program). Pastato atitvaros yra projektuojamos taip, kad būtų išnaudotos visos ekonomiškai priimtinos priemonės šilumos nuostoliams mažinti.

Pasyviojo pastato atitvaros turi prarasti kuo mažiau šilumos. Visas pastatas turi būti šilumos izoliacijos apvalkale (žiūr. pav. Nr.2), o langai ir durys, ypač energiškai efektyvūs, – specialiai sukurti pasyviesiems pastatams. Sudėtingiausia suprojektuoti ir teisingai įrengti atskirus mazgus ar jungtis.

Pasyviajame name vėdinimo sistema naudojama ne tik šviežiam orui tiekti į pastatą, bet ir pastatui šildyti. Šildymo vėdinimo specialistui bendradarbiaujant su architektu ir konstruktoriumi, galima suprojektuoti trumpesnius ortakius – taip taupoma energija. Visi ortakiai montuojami šiltojoje pastato pusėje prieš vandens garų izoliaciją (arba oro barjero sluoksnį).

Be to, reikia numatyti ir rezervinį pastato šildymą, kurio gali prireikti tam tikromis sąlygomis. Tai gali būti bet kokia ekonomiškai pagrįsta šildymo sistema.

Pirmasis Lietuvoje suprojektuotas ir pastatytas pasyvusis namas

Pirmasis Lietuvoje suprojektuotas ir pastatytas pasyvusis namas – skirtas vienai šeimai, dviejų aukštų, 224 m2 ploto pastatas su garažu automobiliams. Numatyta, kad jo energijos sąnaudos šildymui sudarys 15 kWh/m2 per metus, o pirminės energijos sąnaudos neviršys 107 kWh/m2 per metus.

Projektuojant šį pastatą, svarbu buvo viskas, pradedant sėkminga namo padėtimi, nes pagrindinis fasadas ir didieji langai orientuoti į pietus, taip pat itin svarbus puikiai atliktas projektas – tiek architektūrinė, tiek konstrukcinė bei šildymo vėdinimo dalys bei, žinoma, statybos darbų kokybė.

  • Efektyvi išorinių atitvarų izoliacija: išorinės sienos iš keraminių plytų mūro apšiltintos 35 cm storio akmens vatos sluoksniu, stogas – 50 cm storio akmens vatos sluoksniu, grindų šilumos izoliacijos sluoksnis – 40 cm akmens vata. Taip pasiektas itin žemas atitvarų šilumos perdavimo koeficientas U: sienos – 0,11 W/m²K, grindų – 0,1 W/m²K, stogo – 0,07 W/m²K.
  • Šviežiam orui paduoti į patalpas panaudotas pasyviems pastatams skirtas rekuperatorius, kurio naudingumo koeficientas – ≥82 %. Rezerviniam šildymui įrengtas dujinis šildymas. Namo perimetru grindyse yra paklotas tik vienas grindinio šildymo vamzdelis. 
  • Taip pat didelis dėmesys skirtas langams – lietuviško pasyviojo namo atveju, daugiau nei 50 proc. pagrindinio, į pietus nukreipto fasado sudaro stiklas. Didelis langų kiekis galimas dėl panaudotų specialiai pasyviems namams skirtų langų – 3 stiklų paketų, o svarbiausia –  į rėmą įlieta speciali šilumos izoliacinė medžiaga. Šių langų šilumos perdavimo koeficientas – vos 0,79 W/m²K.
  • Kitas svarbus aspektas – apsauga nuo per didelio saulės šviesos ir šilumos skverbimosi vasarą. Pirmojo pasyviojo namo projekte pasirinkta saulės patekimą riboti žaliuzėmis, kurias vasarą galima užstumti ant langų, bei pergolėmis, kurios leidžia skaidyti spindulius tam tikru kampu ir saulei esant aukštai (vasaros metu). Tokiu būdu pastatas apsaugomas nuo perkaitimo, o rudenį, žiemą, kai saulė yra žemai, pergolės nebetrukdo saulei šildyti patalpas.
  • Išmatuotas namo oro skverbties koeficientas n50= 0,4 1/h. Tai reiškia, kad esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp lauko ir pastato vidaus, per 1 val. oras viduje pasikeičia 0,4 karto. Tai byloja apie itin kokybiškai atliktus statybos darbus.

Sertifikatais patvirtinti energetiniai rodikliai

Pastato energinį naudingumą patvirtina gauti sertifikatai. Pasyviojo namo energiniame sertifikate šis priskirtas A klasės statiniams. Taip pat pastatui suteiktas pasyviojo namo sertifikatas, kuriame  energijos sąnaudos apskaičiuojamos pagal „PHPP 2007” metodiką. Name atlikti oro skverbties matavimai, kurių rezultatas – 0,39 l/h, kai standartinis reikalavimas yra 0,6 l/h.

Lietuvoje suprojektuotas ir pastatytas pasyvusis namas patvirtina, kad ypač energiškai efektyvų pastatą galima sukurti paprastomis priemonėmis, naudojant rinkoje siūlomus produktus. Prižiūrėti tokį namą paprasta, o gyvenimo komforto lygis jame – itin aukštas.

Pirmasis Lietuvoje suprojektuotas ir pastatytas pasyvusis namas griauna mitą, kad pasyvūs namai turi būti suprojektuoti su labai mažais langais ir kad architektūrinės išraiškos priemonės labai ribotos. Mūsų tikslas – parodyti, kad galime statyti įprastus Lietuvoje namus, bet žinant pasyvaus namo projektavimo ypatumus, galima pasiekti puikų rezultatų.

Daugiau info www.paroc.lt