Projekto autoriai MU Architecture
Vieta: Ogdenas, Kvebekas, Kanada

Įgyvendinta 2017 m.
Plotas 418 m²
Nuotraukos Stéphane Groleau
Tekstas Gintautės Kisieliūtės

Netoli Jungtinių Amerikos Valstijų pasienio ruožo, nuostabioje Kvebeko provincijoje, nedidelio miestelio pakrašty, ant ežero kranto stovi žemaūgis šeimos namas. Aukščio čia nereikia, kadangi visa, ką norima matyti, yra sulig žeme. Erdvus, virš 400 kv.m. pastatas driekiasi išilgai ežero kranto ir neišnyra pro medžių viršūnes, todėl apie šio egzistavimą prašalaičiai net nežino. Šeimininkai, pasirinkę tokią taikią bei ramią vietovę savo gyvenimui, nenorėjo jos trigdyti, būtent todėl buvo laikytasi nuosaikios estetikos.


Namas stovi įsikibęs į akmeninį pagrindą bei remiasi į tvirtai išklotą terasos gruntą, padedantį išlaikyti daugiausiai naudojamą sklypo dalį kiek įmanoma sausesnę, mat vanduo kaip mat nuo akmenų nuteka ir susigeria į žemę toliau nuo vaikščiojamos teritorijos. Granito akmuo naudotas laikančioms sienoms, ant kurių atsiremia beveik 34 metrų ilgio stogas aštriomis briaunomis bei kraštinėmis. Iš gatvės pusės matosi tik bendro naudojimo zonos, mūrinės sienos bei stogo nuožulna, tačiau prašalaičių čia nedaug, todėl nesistengta namo slėpti, dirbtinai formuoti privatumą – kiaurai pagrindines patalpas galima matyti už pastato tyvuliuojantį ežerą ir jį supančią žalumą.

Šeimos namo stilistika bei funkcionalumas buvo patikėtas kanadiečių architektūros kompanijai MU Architecture. Detaliai išanalizuotą pastato struktūrą norėta pabrėžti derinant dvejas apdailos medžiagas – juodą medieną bei pilkšvai margas klinkerines plytas. Tūris buvo apgalvotai padalytas ir suskirstytas. Juoda mediena daugiau naudota horizontalėms pabrėžti, o plytos buvo tarsi masyvus fasado korpusas bei papildomas dekoras, įsiterpiantis kur ne kur. Diskretiška apdaila sudaro įvaizdį, lyg pastatas po truputį slenka žemyn į grunta, tarsi po truputį į jį įauga, o gausi lapija bei augalija vidiniame kieme primena kabančius sodus, laukinę gamtą, kuriai leista čia žaliuoti, skleistis.

Kita gausiai naudota medžiaga, tarsi atsverianti sunkiąsias – tai stiklas. Didžiuliai langai, besidriekiantys kone per visą vidinio kiemo fasadą atskleidžia gyventojų potraukį supančiai gamtai. Atvirumas čia akivaizdus – tiek ryšys su gamta, tiek tarpusavio gyventojų. Įžengus į šeimos būstą akimirksniu pajuntamas minimalizmo teikiamas erdvumas, švara, patalpos tiesiog skendi natūralioje šviesoje. Visa tai yra dėka didžiulių langų, stoglangių, baltų sienų – šviesos srautai ne tik patenka į vidų, bet ir turi daug erdvės, kur sklęsti, mat name nėra baldų gausos, sugeriančios spindulius, o patalpų aukštis vietomis pasiekia net 7,6 metro!

Visi kambariai buvo išdėstyti taip, kad name sudarytų linijinę eilę. Dveji pagrindiniai miegamieji buvo papildyti privačiais erdviais vonios kambariais bei išėjimu į terasą, sauną bei sporto kambarį. Koridorius, jungiantis pagrindinį įėjimą su pirmuoju aukštu, veda į nedidelį vonios kambarį, skalbyklą ir sandėliuką, turintį slaptas duris, pro kurias patenkamą ir į virtuvę, o tuo pačiu – į pagrindinę namo dalį. Virtuvė ir įmontuojami baldai šalia židinio, slepia visą nenaudojamą įrangą, savotiškai užteršiančią tiek interjerą, tiek ramias mintis bereikalingomis detalėmis. Be to, atviri prietaisai dulka, reikalauja dėmesio priežiūrai, valymui. Balti kietieji baldai tarsi praplečia sienų plotą, o virtuvės “salos” medinis fasadas dengtas ąžuolinėmis plokštėmis, kokiomis išklotos ir visos grindys.

Interjero koncepcija gimė atsižvelgus į pojutį, juntamą atvykus į viešbutį. Ten jaučiamasi gerai, nes nedidelis kiekis daiktų neslegia, suteikia daugiau ramybės, o praktiški sprendimai pritaikyti tam, jog tarnautų žmogui, o ne atvirkščiai. Šio namo gyventojai norėjo to paties – gyventi erdviai, lengvai, turėti laiko poilsiui, mėgavimuisi gamta, švara namuose, o ne tvarkymuisi ar buities darbams. Nedidelis detalių kiekis, didžiulis plotas ir subtilus apdailos medžiagų derinimas padėjo sukurti prabangiai atrodantį, tačiau itin funkcionalų interjerą, kuriame vyrauja absoliutaus lengvumo ir švaros nuotaika. Vienspalviai tonai ir aiškios baldų formos perteikia ergonomiškumą, o pačia ekspresyviausia apdailos medžiaga šiame name tapo subtilus baltas ir pilkas marmuras virtuvėje bei vonios kambariuose, o taip pat - fasado plytos. Visos kitos detalės, gobelenai, baldinės plokštės pasirinktos aiškios ir grynos, natūralių atspalvių – jokios ornamentikos ar raštų.

Šalia namo, ežero krantinėje yra įrengtas ir valčių laikymo sandėliukas, įsikūręs ant liepto, su terasa ir gultais ant stogo. Statinio fasadui panaudota ta pati tamsi mediena, kaip ir namo, todėl apdaila apjungia architektūrinius objektus ir suteikia jiems identitetą. Subtilus, tačiau apgalvotas namo priestatas suteikė gyventojams papildomą pridėtinę vertę. Kadangi nuo statinio stogo atsiveria nuostabus vaizdas į ežerą, numatyti stikliniai turėklai – tam, kad būtų galima grožėtis gamtos grožiu, saulėlydžiais ar saulėtekiais, o gal net žvaigždėtu dangumi jaukiai gulint krėsluose.

MU Architecture specializuojasi projektuodami erdves, kurioms reikalingas jautrus įsigilinimas į situaciją, visokeriopas atsižvelgimas į gamtos poreikius, būsimų šeimininkų gyvenimo kokybę. Kuriant namą ant ežero kranto, architektams pavyko sugretinti bei suderinti šeimos poreikį erdviai gyventi, o tuo pačiu, neužgošti sklypo didingu mūru. Architektūriškai pagrįstas, subtilus, nuosaikiomis apdailos medžiagomis pasižymintis šeimos būstas, viduje suteikiantis gyventojams tai, ko reikia – komfortą ir ramybę nuo bereikalingų detalių.

Daugiau nuotraukų:

Žurnalas: „Centras“

#Architektūra

2018-06-19