Natūralumas, kontrastas ir „pipiriukai“

Interjero autoriai „Interjero architektūra“ (Indrė Dorofėjūtė ir Šarūnė Butkutė)
Nuotraukų autorius Leonas Garbačauskas
Tekstą parengė Ingrida Kaliukevičiūtė

 

Namai – mūsų tvirtovė. Juose saugome tai, kas mums svarbiausia. Juos gražiname, puoselėjame, nes norime jaustis laimingi ir būti savimi. Tačiau kartais savų namų kūrimas priverčia paklysti šiuolaikinio dizaino labirintuose, gausioje daiktų pasiūloje ir stilių įvairovėje. Todėl specialistų paslaugos tampa tikru išsigelbėjimu. Šį kartą interjero dizainerės Indrė Dorofėjūtė ir Šarūnė Butkutė padėjo įrengti namus jaunai šeimai, kurioje auga du labai mylimi ir aktyvūs vaikai.

 


Pastate su dideliais vitrininiais langais gausu tiek modernių, tiek natūralių, ryšį su supančia aplinka bylojančių sprendimų. Medžių apsuptyje stūksančio namo fasado apdaila – balta, pilka, juoda spalvos bei medis – persikelia ir į namo vidų, tačiau, kaip teigia interjero autorė Indrė: „Nors namo išorės apdaila turi sąsajų su interjero spalvomis, specialiai jos nebuvo derinamos, viskas susipynė natūraliai.“ Minėtoji spalvų gama bei mediena – tai tarsi šiuolaikinių interjerų vizitinė kortelė, tačiau kuriant būstą svarbiausios ne spalvos, o jų išraiška, t. y., kaip jos bus panaudotos, kokia faktūra po jomis slėpsis ar ant kokios medžiagos jos bus pritaikytos. Taip gimsta daug žaismingų, gyvų ir kartais netikėtų derinių, suteikiančių būstui žavesio ir savitumo.

Nors iš pirmo žvilgsnio namo interjeras gali pasirodyti monotoniškas, niūrus ar jau kažkur matytas, tačiau, atkreipus dėmesį į detales, kaip antai į ties įėjimu išklotą plytelių taką, sukeliantį patiesto kilimo efektą; netikėtą eglutės raštą, nuo grindų persikėlusį ant virtuvės fasado faneruotės; ar sodraus ąžuolo parketą vietoje baltų lubų, supranti, kad interjere slypi kur kas daugiau, nei tik šiuolaikinių tendencijų citatos.

 

  

 

Šis interjeras išsiskiria nenutrūkstama sąsaja su jį supančia aplinka. Spalvos primena fasadą, o detalės ir apdaila slaptai išreiškia tai, ką matome pro langus, – gamtą. Taip natūralumas dar labiau išryškinamas, įgauna didesnę svarbą, o monotonija tiesiog išgaruoja.

Atskiras bendrosios erdvės zonas suartina ne tik balta sienų spalva, vienoda grindų apdaila, bet ir rūko miglos ar net lengvo lietaus dulksnos įvaizdį sukurianti pilko betono siena. Taip pat daugelyje erdvių nevengiama kontrasto principo: „Neperžengdamos ribų, derinome skirtingus dalykus: šiltesnes spalvas su šaltesnėmis, lygias tekstūras su šiurkščiomis. Manau, teisingai parinkus kontrastingas medžiagas ir tekstūras, net linijas ir formas, sukuriamas harmoningas interjeras. O derinant giminingas medžiagas, neprošal įmaišyti šiek tiek „pipiriukų“, kad rezultatas būtų efektingesnis. Pvz., grindys – pilkšvos medienos, o lubos – sodrintas natūralus ąžuolas, virtuvė – griežtų, tiesių linijų, svetainė – minkštų, lengvų formų, su akcentinėmis baldų spalvomis“, – pasakoja interjero dizainerė.

 

 

 

Antrajame namo aukšte ilga koridoriaus siena papuošta kruopščiai atrinktais ir sukomponuotais monochromiškais vaikų piešiniais. Mažųjų miegamieji kambariai spalvingi, linksmi ir pritaikyti jų poreikiams, o šeimininkų miegamajame akį patraukia ne tik didelė lova, bet ir industrinio stiliaus pertvara tonuotais stiklais bei stumdomosiomis durimis iš abiejų lovos pusių. Už pertvaros pasislėpusi erdvi drabužinė. Ji padalyta į dvi dalis – jai ir jam. Iš dalies stiklinė pertvara tapo racionaliu sprendimu: vizualiai nesumažina miegamojo erdvės ir leidžia šviesai prasiskverbti drabužinės vidun. Iš šios patalpos galime patekti ir į erdvų šeimininkų vonios kambarį, kuriame pritaikytas minėtas medžiagų kontrastavimo principas: šviesios sienų plytelės suderintos su tamsiomis, o gyvybės suteikia mediena bei išraiškingi raštai.

Daugiau nuotraukų:

           

Žurnalas:  „Interjeras.lt pataria“