Žurnalo „Centras" 2011 Nr.2 viršelis

Naujame žurnalo „Centras" 2011 Nr.2 skaitykite:

  • Naujienos iš tarptautinės baldų parodos Milane
  • Namas Fredensborge, Danijoje
  • Šiaurės rytų persikų ferma
  • Fabrice'o Ausset'o apartamentai F, Paryžius, Prancūzija
  • Išrinkti geriausi Metų interjerai
  • Interviu su Droru Bernshetritu
  • Interviu su šiaurietišku architektu
  • Įžvalgos 2025-iesiems iš Didžiosios Britanijos
  • Ryškiausios baldų apdailos naujienos
  • Baldų ir šviesos pavasaris Milane
  • Lietuvos dizaino apžvalga

Namo Fredensborge interjeras

Namas Fredensborge, Danijoje

Dizainas – „Norm. Architects“, info@normcph.com.

Klientas – „Sørensen“.

Dizaineriai: Jonas Bjerre'as-Poulsenas ir Kasperas Rønnas.

Realizacija – 2010 m.

Plotas – 240 m2.

Fotografas – Jonas Bjerre'as-Poulsenas.

Nuožulnioje teritorijoje šiaurės Kopenhagoje „Namas Fredensborge“ yra pastatytas iš penkių mažų erdvių, sujungtų laiptais, taip atspindint supančios aplinkos formą. Namo išvaizda yra įtakota labirintinių kalnų kaimelių architektūros, kuri sutinkama Pietų Europoje, Kinijos šventyklų architektūroje bei danų modernisto architekto Jørno Utzono darbuose.

Šiaurės Vakarų persikų ferma

Šiaurės rytų persikų ferma

Projekto pavadinimas: „Šiaurės rytų persikų ferma“ („Northwest Peach Farm“).

Architektas – „Bates Masi Architects“.

Vieta – Rytų Hamptonas, Niujorkas.

Klientas – privatus.

Struktūrinė dalis – Steveno L. Marescos.

Kraštovaizdis – „Coen & Partners“.

Rangovas – „Robert Padden Company & Brian Mannix Builder“.

Realizavimo metai – 2008.

Fotografijos – „Michael Moran Photography“.

Ši rezidencija naudojama tuomet, kai gausi užsakovų šeima atvyksta iš Anglijos su ilgesniu vizitu. Šeimos nariai susirenka atsipalaiduoti bei iš naujo atrasti ryšį su savo šeima ir gamta, atitolti nuo miesto minios bei eismo. Jie nenori palikti šio prieglobsčio bent mėnesį. Dizaino tikslas buvo paversti kiekvieną šio mėnesio dieną unikalia – sklype pateikti keletą vietovių, besiskiriančių savo masteliu, funkcijomis bei vaizdais: nuo susibūrimo erdvioje svetainėje, žvelgiančioje į buvusio persikų sodo laukus, iki skaitymo vienumoje pavėsyje ant suolelio tarp bibliotekos ir miško pakraščio. Keletas takelių bei praėjimų jungia kiekvieną vietovę, kas dar labiau praplečia įvairovę. Galiausiai kiekviena detalė ir specialiai šiam projektui sukurti baldai kasdienius ritualus čia paverčia turiningais įvykiais.

Fabrice Ausset'o interjeras

Fabrice'o Ausset'o apartamentai F, Paryžius, Prancūzija

Iš pradžių labai funkcionalūs vieno žmogaus apartamentai (vienas miegamasis, viena svetainė, vienas kabinetas) protingo spalvų bei perspektyvų žaismo pagalba buvo transformuoti į stebuklingą erdvę.

Ši vieta perdaryta, kad tenkintų šeimos poreikius: dabar apartamentuose yra įspūdinga svetainė (50 m2), virtuvė bei trys miegamieji su atskirais vonios kambariais.

Žvilgtelėjęs į židinio formą, dailininkas Frankas Rezzakas nutapė žavingą sienos paveikslą, kviečiantį stebėtoją apsilankyti viliojančiame pasaulyje, sukurtame pagal urvo temą. Urvas suteikia prieglobstį keistenybių pasaulyje, kuriame pilna detalių ir jų suteikiamo melancholiško jausmo. Žvelgdamas į šį keistenybių pasaulį, Fabrice'as Ausset'as sukūrė biblioteką vien iš metalo, dingstančio po knygomis, kurias ji talpina.

Produkto dizaineris Dror Bernshetrit, fotelio gamintojas - "Cappellini"

Interviu su Droru Benshetritu

Julius Vladička: Jūsų portfolio apima produkto dizainą, architektūrinius projektus, interjero dizainą bei meninę veiklą. Kaip bebūtų, atrodo, jog daugiausiai dėmesio skiriate inovatyvaus dizaino projektams. Kas pastūmėjo jus domėtis šia sritimi, kas jus labiausiai įkvepia?

Droras Benshetritas: Nuo pat vaikystės mane žavėjo fizikos mokslas, tuo pačiu visuomet naudojausi savo menine išraiška emocijų bei idėjų sklaidai. Dar būdamas labai jaunas buvau užhipnotizuotas Paulo Gauguino ir Rodino meno. Vėliau susidomėjau Malevičiaus ir Mondriano abstrakčiosios geometrijos mokykla. Pradėjęs tyrinėti dizainą, aš atradau Noguchi, Achille Castiglioni bei Buckminsterio Fullerio darbus. Jie giliai paveikė mano kūrybą ir jos supratimą. Mane visuomet domino naujovės, tačiau niekuomet jų nerasdavau disciplinos ribose. Man mąstymas už ribų reiškia disciplinų persipynimą, tyrimų ir supratimo iš standartinių ribų išorės įtraukimą. Kartais pagaunu save tiriantį visiškai skirtingus laukus, tačiau visuomet aiškiai matau savo viziją – ką noriu padaryti ir kokius klausimus iškelti.

Dizaineris Lars Vejen

Interviu su šiaurietišku architektu

Šiais metais „Dizaino savaitė“ buvo pristatyta, kaip tarptautinio festivalio „IF... Vilnius“ dalis. Jos metu Vilniuje gegužės 7 – 14d. bus tiek dizaino, kiek jo ko gero nebūna nei vieną kitą mėnesį. Šio renginio metu Energetikos ir technikos muziejuje bus pristatyta šiaurės šalių dizaino paroda „Architektai kuria dizainą“. Vienas iš parodos dalyvių, architektas iš Danijos Larsas Vejenas, ne tik pristatys joje savo eksponatus, bet taip pat ir pats apsilankys ir įvertins Lietuvos dizainą iš arčiau. Naudodamiesi proga, kalbiname Larsą ir klausiame apie jo patirtį, Skandinavišką dizainą ir Lietuvą...

Kalbino Andrius Keizikas:

Larsai, jūs studijavote architektūrą. Jus kuriate dizainą. Ar jūs manote, kad principas „esmė yra detalėse“ yra svarbesnis nei polinkis kurti kuo didesnius objektus, į ką dažniausiai yra linkę architektai?

Lars Vejen: Aš tvirtai tikiu sąveika tarp bet kokio projekto elementų, gerbiant bei suprantant idėją išlaikyti balansą visuose savo darbuose. Objekto mastelis ar tipas patys savaime man neįdomūs ir nesvarbus tol, kol objektas sąveikauja su aplinka, erdve, kuriai jis yra skirtas, jo funkcionalumu bei žmonėmis, kurie tuo naudojasi. Didelių projektų kūrimas gali kai ką žavėti, bet atsižvelgus į faktą, jog viskas susideda iš mažesnių, tarpusavyje sujungtų, komponentų, detalių, mano nuomone tampa ypatingai svarbus, žinant, kad grandis niekuomet nebus stipresnė nei silpniausia jos jungtis...

Mindaugo Žilionio modulinė sistema SOSS

Lietuvos dizaino apžvalga

Nacionalinis dizaino prizas.

Šilta ar šalta?

Pavargau konkuruoti kaina. Nusibodo pardavinėti daiktus. Noriu, kad mano prekes pirktų ne dėl mažiausios kainos, bet dėl išskirtinumo. Man reikia dizaino, nes noriu dirbti pelningai – kaip konkurentas X. Jis sugeba parduoti savo gaminius greičiau ir brangiau, nes jie žmonėms labiau patinka, yra patogesni naudoti, rečiau genda ir išsiskiria lentynoje bei reklamose. Žinau, kad man reikia dizaino. Žinau, kad neužtenka užsisakyti gražias etiketes ir brangią reklamą per TV. Nuo šio patyręs dizaineris nuo pat pradžių dalyvaus kuriant produktą (paslaugą, gaminį) – ir man ims sektis. Gal net laimėsiu ženklelį „Geras dizainas“. Kaip konkurentas X.

Lietuvai reikia nacionalinio dizaino prizo. Reikia kasmet sau įrodyti, o abejojusiems leisti įsitikinti, kad ...ne, ne kad esame išskirtinė tauta, trykštanti kūrybiškumu, neįtikėtinomis idėjomis, kažkokiu originaliu mąstymu. Kad visi mūsų ėjimai – tik žirgu. Ne. Įrodyti, kad mokame pasirinkti kryptį, suvaldyti strategiją, nuosekliai įgyvendinti taktinius sprendimus. Verslas gali būti labai kūrybiškas ir be dizaino – pavyzdžiui, investicinė bankininkystė arba dujų importas. Žemės ūkis. Bet be dizaino neįmanomas paslaugų, gamybos verslas. Ir niekas nepaneigs, kad esant vienodoms kitoms sąlygoms, geresnis dizainas garantuoja didesnius pasiekimus. Dizainas yra tas dėmuo, kuris sujungia pramonę su kultūra, taip kaip architektūra su kultūra sujungia statybą... Todėl kultūra impregnuotas daiktas – kaip kultūringas žmogus. Norisi draugauti.