|
|
|
|
|
DAŽNIAUSIAI GIRDIMAS KLAUSIMAS: „TAI JŪS ČIA IR GYVENATE?“ Riedame siaurais miško takeliais, paklystame, grįžtame atgal, kol galiausiai privažiuojame beveik šimto metų senumo kaimo sodybą, nuo Vilniaus nutolusią vos 37 kilometrus. Čia jau kurį laiką gyvena Jolanta ir Hubertas Bliujai, kuriuos ir nusprendėme aplankyti. Vasara – atostogų, pramogų metas, todėl ir atvykome pas šiuos netradicinių pramogų organizatorius, kurie pasirodė įdomūs savo gyvenimo būdu, netradiciniais sprendimais ir, žinoma, unikalia gyvenamąja vieta. Visai neseniai pora šiuose namuose gyveno taip, kaip žmonės gyvendavo prieš kelis šimtus metų: vandenį buities reikmėms semdavo tik iš šulinio, maistą gamindavo, arbatą virdavo tik krosnyje ir t. t. Atvykę į sodybą, neatsitiktinai pavadintą „Nuotykių akademija“, joje neradome madingo, modernaus interjero, išpuoselėto eksterjero ar iki menkiausios detalės skrupulingai suderintų akcentų, kurie mūsų rubrikoje „Svečiuose“ jau tapo įprasti... Lankomės sodyboje, norėdami iš arčiau pamatyti, kaip Vilniuje gimusiems ir visą gyvenimą sostinėje praleidusiems žmonėms sekasi įsijausti į kaimo gyvenimo ritmą, kaip sekasi čia įgyvendinti novatoriškas ir kaimui neįprastas idėjas bei puoselėti autentiškos architektūros sodybą.
|
|
|
NACIONALINIAI RĄSTINIŲ NAMŲ YPATUMAI Daugelio lietuvių svajonė – medinis rąstinis namas, tačiau tik nedaugelis, svajodami apie jaukų, patogų ir šiltą gyvenimą jame, pagalvoja apie problemas, su kuriomis gali susidurti. „Paradoksalu, bet lietuviai nebemoka statyti rąstinių namų“, – tiesmukai teigia mano pašnekovas meteorologas, astrologas Naglis Šulija. Jis tik vienas iš daugelio rąstinių namų savininkų, asmeniškai susiduriantis su specifiniais rąstinio namo ypatumais. Medinis rąstinis namas – tai ne tik gyvenamoji vieta; tai gyvenimo būdas, apie kurį jų savininkai yra linkę diskutuoti ilgus vakarus; tai neišsenkanti tema.
|
|
|
PATARIMAI KAIP APŠVIESTI SVETAINĘ Svetainė – centrinė namų erdvė, kurioje ne tik priimami svečiai, rengiami vakarėliai, šeimos šventės, bet ir vyksta kasdieninis šeimos gyvenimas: skaitymas, vaikų žaidimai, televizoriaus žiūrėjimas. Svetainėje turi būti panaudotas įvairiai veiklai tinkamas apšvietimas. Lietuvoje dažnai svetainėje pakabinamas vienas centrinis šviestuvas, kurio apšvietimo tikrai nepakanka. Štai į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
|
 |
Dizaino situacija: dabartis ir perspektyvos Žodis dizainas Lietuvoje ne dažnai linksniuojamas, tačiau privačių iniciatyvų dėka šios kūrybinių industrijų šakos vystymasis įgauna pagreitį. Viena labiausiai išvystytų industrijų Lietuvoje – baldų gamyba – turėtų būti neatsiejama nuo dizaino, bet realybė yra kitokia. Vienas iš problemos sprendimų – veikli, dizainerius vienijanti organizacija. Šia tema liepos 26 d. Kaune, salone “Interjero erdvė”, vyko projekto „Didėja“ inicijuota diskusija „Dizainas Kaune: padėtis ir perspektyvos“. Pranešimus skaitė Vytautas Gurevičius (žurnalo “Centras” vyr. redaktorius, “Dizaino savaitės” organizatorius), Eglė Opeikienė (studijos “Contraforma” direktorė), Mindaugas Žilionis (dizaineris), Povilas Mačiulis (Kauno miesto vice meras), Jonas Venckūnas (VDA(KDI) dizaino katedros profesorius), Dainius Jočunskas (UAB “Vektus” direktorius) ir Tomas Jakubauskas (teisininkas). |
