|
|
Tekstas ir iliustracijos Beatriz Ramo – „STAR strategies + architecture“ Įžanga Tvarumas pastaruoju metu susijęs daugybe savybių su Dievu: aukščiausioji sąvoka, visagalis ir visažinis; kūrėjas ir teisėjas, sergėtojas ir (...) visatos bei žmonijos išganytojas. Be to, kaip ir Dievas, tvarumas turi milijonus pasekėjų. Kadangi mes, žmonės, esame pakankamai paprasti ir įtarūs bei reikalaujame įrodymų prieš tikėjimui tampant įsitikinimu, Žalia tapo tvarumo atstove; tapo jo įsikūnijimu žmonių pasaulyje. Tačiau tvarumas, kaip ir Dievas, gali neturėti nei formos, nei spalvos... Atvaizdavimas Žodis tvarumas yra prievartaujamas, išnaudojamas bei įžeidinėjamas architektų, politikų, įmonių... Iš esmės – visų. Tobulo terceto – socialinio, aplinkos bei ekonominio – muzikinė harmonija yra užgožta aplinkos, pasivadinusios Žalia, solo partijos. Beviltiškai siekiant suteikti formą visa apimančiai ideologijai, Žalia, pasirodo, veikia kaip greičiausias ir lengviausias tvarumo atstovas. Žalia yra vienintelis simbolis, galintis pasivyti šiandienos kantrybės trūkumą ir paveikslėlių alkį; Lady Gaga – tvarumas: efektyvu, pastebima, kūrybinga, sensacinga. Atkakliomis pastangomis tapti tvarumo alegorija, Žalia tapo jo karikatūra. Pradinės idėjos suprastinimas yra toks kraštutinis, kad Žalia net neturi būti gamta ar, natūralu, tai gali taip pat būti tiek plastikas, tiek dažai. Apsižvalgykit – pamatysit žalią fasadą, žalius papuošimus, žaliai nudažytas sienas, žalią „McDonald’s“ ženklą, žalią interneto svetainę, žalią popieriaus dirbinių vitriną – Žalias miestas yra čia. Funkcija Esant paprastam reikalavimui ikoniškiems pastatams būti ikoniškiems, žali pastatai paprasčiausiai turi būti žali. Situacija negali būti labiau paviršutiniška: Žalia – kaip funkcija. Žalia leidžia tvarumui būti parduodamam kvadratiniais metrais arba dažomam, apklijuojamam. Tvarumas yra „Photoshop“ filtras CS6 versijoje: Ctrl + Green. Kaip ir ikonos, Žalia suteikia identitetą. Priklausymo tam tikrai grupei identitetą. Nors pradinė idėja nešė kuo geriausius ketinimus, kaip ir kiekviena gera idėja šiais laikais, ji turėjo būti šimteriopai supaprastinta, apnuoginta nuo bet kokių prasmių tam, kad būtų komerciškai sėkminga. Tik taip ji gali būti suvirškinta masių. Kažkodėl tai atrodo labai demokratiškai... Taip pat, kaip ir „Prada“ rankinės klastotė leidžia kiekvienai moteriai prisiliesti prie „Prada“ pojūčio ir turėti „Prada“ statusą. Iki skausmo kartojama dingstis, jog žmonės bent jau žino, kas yra tvarumas, turėjo poveikį, bet dėmesys buvo nukreiptas nuo pagrindinės problemos. Žmonės yra labiau linkę pirkti žalius gaminius, konkursų žiuri yra sužavėta žalių didingų istorijų, o politikai žino, kad žaisti žalia korta visuomet saugu, – nepriekaištinga demagogija. Jei visos miesto dizaino vizijos ir visi architektūriniai konkursai, laimėti dėl Žalios galios, būtų realizuoti, miestas virstų pažangia dabartinės Černobylio zonos versija (pažiūrėkite į Pripetę pavasarį). Žalios sienos taip pat komercializuojamos kaip vidaus erdvių pertvaros. Jos pagamintos iš norvegiškų šiurių (augalas, naudojamas medžiams demonstruoti žaislinių traukinių komplektuose), lyg didžiulės gamtos kapinės, su nepakartojamomis natūraliomis akustinėmis savybėmis. Šie dulkių rinkikliai gali būti gaminami 20 skirtingų spalvų: balta Žalia pertvara, raudona Žalia pertvara, violetinė Žalia pertvara, kad būtų galima priderinti prie kitų dekoracijų. Stilius Modernizmas, postmodernizmas, dekonstruktyvizmas... Mes neabejotinai žengiame į tvarizmą. Ne taip, kaip ankstesniuose judėjimuose, – dabar kiekvienas architektas gali būti tvaristas: nesvarbu, ar avangardinių pažiūrių, komercinis, jaunas, daug pasiekęs... Jis gali netgi būti jungiamas su kitais stiliais: eko-dekonstruktyvizmas, žaliasis postmodernizmas... Tai demokratiškas stilius. Architektūriniai žurnalai ir komerciniai bukletai rado bendrą kalbą: Žalią. Žalia yra taškas, kuriame slypi architekto, kliento, vystytojo, politiko bei naudotojo sutarimas. Tai yra fantastiška. Žalia išlygina skirtumus; tai yra Babelio bokšto gelbėtojas; mes galų gale pasieksime rojų. Pirmą kartą turime tikrą Tarptautinį stilių: nuo Madrido iki Kopenhagos, iki Dalaso, iki Stambulo. Žalios pranašumas veikia visur; tai yra pergalingas stilius, pasaulinis nugalėtojas, nors tai ir paverstų viską siaubingai netvariu. Ne taip, kaip kituose stiliuose. Įsivaizduokite visą miestą, suplanuotą pagal dekonstruktyvizmą. O pagal Žalią įmanoma pastatyti visą miestą. Tai įmanoma įgyvendinti bet kur ir bet kokiu masteliu; pastatyti dangoraižį ar mažą privatų namą, netgi įrengti interjero erdvę – viskas įmanoma. Tai suderinama su bet kokiu skoniu: Žalia gali būti naudojama šukuosenai ar laikoma ja: ilga ir puri, tanki ir kompaktiška, iš dalies nuskusta, kuriant ornamentus. Žali pastatai gali būti Antys arba Dekoruotos pašiūrės, be to, yra keletas įdomių pavyzdžių, kai gali būti Dekoruotos antys (užuomina į Roberto Venturi manifeste išreikštus architektūrinius terminus Duck ir Decorated Shed). Žalia turėtų būti įtraukta kaip šeštasis principas prie penkių Le Corbusier architektūros punktų ir kaip ketvirtoji Vitruvijaus triados vertybė: Venustas, Utilitas, Firmitas bei Sustinebilitas (išvertus iš ispanų kalbos: gražu, naudinga, tvirta ir tvaru). Iš tvarumo pagamintas produktas yra ne tvari, bet Žalia architektūra. Žalia – tai, kas lieka tvarumui, baigus savo distanciją, arba tiksliau – tai, kas sutirštėja, kol tvarumas yra progrese, jo nuosėda... Žalia yra nauja Juoda. Religija Žalia veikia kaip tikėjimas. Katalikų bažnyčia gaus pridėti šventąją Žalią į savo romėnišką kalendorių. Šventoji Žalia globos tvarius architektus ir lydės juos žalia kryptimi. Jei mes kasdien jai melsimės, šventoji Žalia atsidėkos už garbinimą: politikai sulauks daugiau balsų, architektai laimės daugiau konkursų, o įmonės parduos daugiau gaminių... Žalia veikia paslaptingais būdais... Architektai, kurie iš tiesų nėra tvarūs, vadina save žaliais, o architektai, kuriem tikrai rūpi, nemėgsta būti vadinamais žaliais. O Viešpatie, tebūnie palaiminti Daltonikai, kurie matys žaliau nei kiti... Ir padėk tiems, kurie mato Raudoną, kur išties yra Žalia. Žalia veikia kaip išpažintis. Kuo kaltesniais jaučiamės, tuo žaliau stengiamės. Atrodymas žaliai dažniausiai yra netiesiogiai proporcingas savo tvarumo pasiekimams. Žalia turi galią visus reikalus sumažinti iki vienos problemos bei vieno sprendimo – Žalia. Žalia gali atleisti visas mūsų nuodėmes. Žalia yra dvigubai stebuklinga. Kaip ir bandant gydyti vėžį aspirinu, Žalia yra fenomenalus būdas viską, prie ko prisiliečia, paversti tvariu. Tai taip pat gali paslėpti nedailų dizainą. „Užpūtus žvakes visos katės pilkos.“ Bjaurūs žali pastatai yra lengviau priimami nei bjaurūs pastatai. Žalia gali apšviesti mus atgaline data. Mes, architektai, perrašome visą savo istoriją, atsižvelgdami į tvarumą; ką seniau kūrėme sveiku protu, dabar prie to kabiname tvarumo etiketę; jau tada mes nesąmoningai buvome įtakojami Žalios – kaip tikri aiškiaregiai. Dviprasmybė Tačiau Žalia taip pat slepia ir iškreiptą dimensiją... Kaip ir Davido Lyncho filme: viskas atrodo ramu ir harmoninga, bet yra kažkas nemalonaus... pūvančio... Žalia yra eilinis melas, slaptas susitarimas, tobulas nusikaltimas; visi žino, kad tai negali būti taip gerai, kaip negali būti taip paprasta, bet kam vargintis? Tai lengva parduoti, be to, Žalios yra pakankamai visiems. Nauja rūšis (draugiško) bauginimo: Žaliasis terorizmas. Žalia kenčia nuo asmenybės susidvejinimo: žali guru, žalios gėlės, žali gelbėtojai, pamokslaujantys prieštaringus pareiškimus. Bet panašu, kad tai ne problema, kol tai yra Žalia, nes visiems patinka – turi patikti – Žalia. Jei nepatinka, asmuo laikomas siaubingu. Eksponentinis viešo pritarimo poreikis paverčia Žalią meistriškumo įrankiu. Žalia: man patinka. Ispanų kalbos „Microsoft Word“ žodynas siūlo šiuos sinonimus žodžiui Žalia: nepadorus, nešvankus, netinkamas, nesąžiningas, laisvas bei bjaurus. Anglų kalboje, neįskaitant žodžių, reiškiančių spalvą, žodynas siūlo atitikmenis: nesubrendęs, nepatyręs. Štai mes, linksmintojai. Papildymas Ryšys tarp kai kurių architektų bei Žalios mums primena Amerikos „atradimą“. Ne tik dėl to, kad „Naujasis pasaulis“ visuomet buvo ten, bet šie architektai ir toliau jaučiasi laimingi klaidingai pripažintais, kaip ir Kristupas Kolumbas, įsitikinęs, kad išsilaipino Rytų Indijoje. --- Didaktinė alegorija Seniai seniai, nelabai toli nuo čia, gili ekonominė krizė bei identiteto poreikis paskatino Žalio miesto sukūrimą. Žaliame mieste visos įmonės pakeitė savo logotipus į žalius arba pridėjo augalinių motyvų. Jos teikė tik žalią produkciją ir ekologiškas paslaugas. Miesto gyventojai gyveno sveikoje tarpusavio konkurencijoje, siekė būti patys žaliausi. Žaliame mieste atominės elektrinės buvo ekologiškos. Nespalvoti filmai taip pat buvo žali. Žaliame mieste žalios jėgos buvo tokios stiprios, kad galėjo numalšinti praeities gėdą: koncentracijos stovyklas, Berlyno sienas; bet koks istorijos momentas galėjo tapti tvarus atgaline data. Žaliai buvo suteiktas klausyklos statusas, ji galėjo išpirkti nuodėmes. Žaliame mieste karinės uniformos buvo aukščiausioji mada, Hulkas buvo superherojus, o Černobylio zona labiausiai užimta žalia atostogų vieta. Architektai buvo ypač sujaudinti Žalios panaudojimu. Fasadai, stogai, pertvaros – viskas, ką galima naudoti apdailai, buvo naudojama Žalia. Bet tylomis žaliasis burbulas augo nekontroliuojamai... Niekas nedrįso to minėti, ir, atakuojami gobšumo (baiminantis, kad šis „pinigų medis“ nuvys), jie pradėjo nevaldomai naudoti Žalią. Žalias miestas tarytum tapo neaprėpiamu golfo lauku. Sumišimas buvo milžiniškas, ir Žalias miestas pradėjo užvaldyti savo gyventojus. Bet tada, būtent tuo metu, pradėjo klestėti antrasis Nušvitimo amžius... Išlikę gyventojai iš lėto pabudo, ir jiems daugiau nebereikėjo matyti Žalios, kad tikėtų tvarumu, kaip ir nereikėjo matyti kolonų, kad patikėtų struktūriniu stabilumu, ir Žalias miestas iš lėto išnyko... Žalios gleivės buvo nuplautos, žalios partijos paseno, o „McDonald’s“ ir vėl tapo raudonas. Priežasties miegas gimdo monstrus, labai žalius gauruotus monstrus. ----- |
