Stiklo fasadų tendencijos: architektai pageidauja skaidrumo, investuotojai – energetinio efektyvumo

Fasadinis stiklas architektams, tarsi audinys drabužių dizaineriams, modernioje architektūroje tapo pagrindine medžiaga, iš kurios „siuvamas“ pastato rūbas. Baltijos šalių architektai šiandien dažniau renkasi skaidrų fasadinį stiklą, o investuotojai į nekilnojamo turto projektus ieško energetiškai efektyvių sprendimų.   Architektūrinio stiklo gamintojai bendradarbiaudami su mokslininkais siekia suteikti šiai medžiagai papildomų savybių, kurios paprastam stiklui nėra būdingos: atsparumą saulės karščiui, šalčiui, triukšmui ar vibracijai.

„Guardian“ atsakas rinkos poreikiams – naujas „SunGuard“ fasadinis stiklas

„Pastaruoju metu architektai šiuolaikiniams stiklo ir aliuminio konstrukcijų pastatams dažniausiai renkasi neutralios spalvos stiklą, kuris suteikia statiniams skaidrumo ir leidžia į patalpas patekti kuo daugiau šviesos. Pastatų su dideliais stiklo fasadais eksploatacijos sąnaudos yra palyginti didelės. Todėl mūsų klimato zonoje, kur vasaros gan karštos, o žiemos sezono metu anksti sutemsta, būtina atsižvelgti ne tik į stiklo laidumą šviesai, bet ir pasirinkti sprendimus, kurie apsaugotų  nuo karščio ir padėtų sumažinti išlaidas vėdinimui“, - sako Arnas Liseckas, UAB „KG Constructions“, gaminančios aliuminio ir stiklo konstrukcijas, komercijos direktorius.

Šiandien stiklo pramonė siūlo energetiškai efektyvius produktus, kurie leidžia sumažinti išlaidas pastatų kondicionavimui vasarą ir šildymui žiemą. Architektūrinio stiklo gamintojas „Guardian“ pasaulinėje stiklo produktų parodoje „Glasstec“ pristatė naują neutralios spalvos „SunGuard“  SN 70/35 fasadinį stiklą, kuris praleidžia į patalpas 70 proc. šviesos ir sulaiko 65 proc. saulės energijos.

„Šis stiklas tinkamiausias tokiems architektūriniams sprendimams, kaip į pietus orientuoti fasadai ar stiklinės stogų konstrukcijos, kai reikalingas didelis šviesos laidumas ir maksimali apsauga nuo saulės“, - sako Vaidas Petkevičius „Guardian Glass“ S.A. rinkodaros vadovas Baltijos šalims. „SunGuard“ gali būti dengiamas ir ant laminuoto stiklo su specialia garsą izoliuojančia plėvele – tokiu atveju fasadas saugos patalpas ne tik nuo saulės, bet ir nuo triukšmo poveikio“, - pasakoja V. Petkevičius.

   
„Baltic Hearts“ biurai Vilniuje   Biblioteka Vilniuje   Centrinė stotis Švedijoje

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Stiklo fasadų tendencijos Baltijos šalyse ir Skandinavijoje

„Prieš dešimtmetį viena didžiausių pastatų su stiklo fasadais problemų šiltuoju metų laiku buvo perkaitimas nuo saulės. Ši bėda anksčiau turėjo vienintelį sprendimą – patalpų kondicionavimą,  išlaidos kuriam atsieidavo brangiau nei šildymas žiemos sezonu“, - sako A.Liseckas.

Šiandien multifunkciniai fasadų stiklai, kurie atitinka aukščiausius energetinio efektyvumo reikalavimus, vis dažniau pasirenkami naujiems viešos paskirties statiniams.

Vieni įdomiausių projektų Baltijos šalyse, pasak A.Lisecko, -  Vilniuje statomi nauji administraciniai pastatai „Quadrum“, „K29“, turintys stiklines stogų konstrukcijas, verslo centras  „G12“ bei vienas aukščiausių pastatų Baltijos šalyse – dangoraižis dvyniai „Z-Towers“ Rygoje, kurio stiklo fasadų plotas užima net 35 000 kv.m. Šių projektų fasadams buvo pritaikyti skirtingi „Guardian“ architektūrinio stiklo sprendimai.

Pasak A.Lisecko, iki šiol dažnai stiklas fasadui buvo pasirenkamas pagal jo vizualines ar skaidrumo savybes, tačiau naujiems administraciniams pastatams specialistai kelia naujus reikalavimus, susijusius su stiklo energetinėmis savybėmis.

„Renkantis stiklą projekto „K29“ fasadui, buvo atliekami skaičiavimai, kiek saulės pateks į skirtingas pastato dalis dienos metu. Tokius skaičiavimus Skandinavijoje atlieka pastato klimato specialistai, kurie įvertina, kiek energijos iš saulės gaus pastatas. Atsižvelgiant į tai, projektuojamos šildymo bei vėdinimo sistemos. Energetiniam efektyvumui Skandinavijoje skiriama kur kas daugiau dėmesio nei Lietuvoje”, - pažymi A.Liseckas.

Lietuvoje ir Latvijoje, pasak A.Lisecko, architektūroje dominuoja stiklo fasadai. Skandinavijoje bei Estijoje pastatų fasadams naudojamas ne tik stiklas, bet ir kitos medžiagos: akmuo, medis, plienas.

“Europoje stiklo pramonė sparčiai evoliucionuoja, kasmet rinkoje atsiranda naujų sprendimų, tad renkantis tinkamiausias medžiagas pastatų fasadams šiandien nebeužtenka atsižvelgti vien tik į stiklo vizualines charakteristikas. Tam būtinos ir išsamesnės žinios apie architektūrinio stiklo funkcines savybes,“- teigia A.Liseckas.

   
„Z-Towers“ Rygoje   „Victoria tower“ Švedijoje    

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
www.sunguardglass.com

www.guardian.com