|
|
Neapsiriksime sakydami, kad svetainė šiandien yra universali gyvenamoji patalpa, tikroji namų širdis. Čia nuolat bendraujama, skaitoma, valgoma, linksminamasi su draugais, auklėjami vaikai, žiūrimos TV laidos. Įrengiant svetainės apšvietimą būtina suderinti patalpos erdvinį zonavimą ir bendrąją estetinę koncepciją. Čia gali atsirasti meno kūrinių ar kitų objektų, kuriuos būtina paryškinti: architektūrinių detalių, originalių baldų, spalvinių ar faktūrinių akcentų. Norint įvykdyti šias sąlygas, tenka derinti tris apšvietimo rūšis: bendrą, darbinę ir akcentinę. Yra keli būdai bendrajam patalpos apšvietimui įrengti. Pirmasis – įrengus liuminescencinių lempų slystančią šviesą už lubų ar karnizo. Toks apšvietimas optiškai plečia patalpą ir papildomai gali tarnauti kaip foninis apšvietimas žiūrint TV ar atliekant kitus vizualinės koncentracijos nereikalaujančius darbus. Antrasis – rinktis pakabinamą šviestuvą patalpos viduryje. Toks šviestuvas turėtų šviesti į šonus ir į viršų arba į visas puses. Dar vienas būdas bendram apšvietimui sukurti – naudoti įleidžiamą į gipso kartoną liuminescencinių lempų šviestuvą arba jų grupę. Toks apšvietimas itin tinkamas patalpoje, kur yra žemos lubos. Šviečiantys lubų plotai sukuria erdvės gylio pojūtį, saulėto dangaus efektą. Panašų efektą duoda ir toršeru ar aukštyn šviečiančiu sieniniu šviestuvu apšviestos lubos, bet šiuo atveju reikalingas 200–300 W galingumo halogeninis šviestuvas ar kitoks šviesos srauto atitikmuo. Darbinis apšvietimas reikalingas, jei svetainėje skaitoma, rašoma, dirbama kompiuteriu ar atliekami panašūs vizualinės koncentracijos reikalaujantys darbai. Tam reikia 500 lx ir daugiau apšviestumo (projektavimo darbams – 750 lx). Tokį šviesos srautą kuria pakabinami, aukštyn ir žemyn šviečiantys šviestuvai su liuminescencinėmis lempomis. Darbinį apšvietimą galima sukurti ir kitomis priemonėmis: kompaktinėmis liuminescencinėmis lempomis, halogenais. Renkantis sieninius šviestuvus, jie turi būti specialiai pritaikyti tam, kad darbiniame paviršiuje sukurtų pakankamai ryškią šoninę šviesą. Akcentinio apšvietimo tikslas – sureikšminti, ištraukti iš aplinkos svarbiausias interjero detales. Akcentavimo laipsnis apibrėžiamas bendrojo patalpos apšvietimo ir akcentuojančio apšvietimo intensyvumo santykiu: silpno akcentavimo – 1:3, vidutinio – 1:5, stipraus – 1:10, o dramatiško – 1:15 ir daugiau. Dažniausiai akcentiniam apšvietimui naudojami pakabinami prožektoriai arba įleidžiami į gipso kartono lubas halogeniniai šviestuvėliai. Dekoratyviniu interjero akcentu gali tapti ir pats šviestuvas. Pastaraisiais metais suintensyvėjo formų paieškos, interpretuojant senųjų šviestuvų formas arba ieškant modernių skulptūrinių sprendimų. Deja, šios paieškos kartais tampa savitikslės ir atsiliepia ekonomiškumui bei skleidžiamos šviesos kokybei. Svetainės erdvėse tikslinga darbinį ir bendrąjį apšvietimus daryti pritemdomus, kad reikiamu momentu neerzintų pernelyg ryški ar per silpna šviesa. Šiuolaikinė technika tai leidžia lengvai daryti – netgi liuminescencinių lempų intensyvumą galima reguliuoti nuo 100 % iki 3 %. Pastaruoju metu Lietuvoje svetainių plotas vis dažniau siekia 40 m2 ar daugiau. Tinkamai sutvarkius apšvietimą, tokio dydžio patalpoje gali atsirasti 15–20 ir daugiau šviestuvų. Tuomet iškyla valdymo sudėtingumo problema: tradicinių jungiklių blokas jau tampa panašus į akordeono klaviatūrą. Čia gelbsti skaitmeninės valdymo sistemos, kurių pagrindinis privalumas yra galimybė suprogramuoti vadinamąsias šviesos scenas, pavyzdžiui, tokias kaip pusryčiai, vakarienė, TV žiūrėjimas, viskas įjungta ir pan., o taip pat valdyti šviesą nuotolinio valdymo pulteliu. Tokios sistemos leidžia pertvarkyti šviesos valdymą keičiant programą; tuomet nereikia perkabinti šviestuvų ir kloti naujų laidų, kas neišvengiama kitais atvejais. Norint įrengti elektronines šviesos valdymo sistemas, būtina kreiptis į specialistus. Konsultuotis su šviesos dizaineriais ypač naudinga vos pradėjus projektuoti būstą – tai padeda išvengti sunkiai ištaisomų klaidų.
Parengė Vladas Rinkevičius Daugiau informacijos: www.gaudre.lt |
