„Villa Sviechianka“ interjeras

Interjero autoriai studija X-Arch, architektas Rūstenis Milaševičius; 
bendraautoriai Andrius Tebelškis, Indrė Ruminaitė-Nacevičienė, Eglė Bagužė 
Nuotraukos Leono Garbačausko

„Sviechianka“ – tai vila, skirta pasyviam ir aktyviam poilsiui, reprezentaciniams-dalykiniams susitikimams, šventėms. Pagrindiniai interjerui keliami reikalavimai – sąlytis su supančia gamta, reprezentatyvumas, raiški siužeto linija, žaismingumas. Pageidauta komfortiško, funkcionalaus, tačiau dekoratyvaus, ištaigingo ir žaismingo interjero, kuriame būtų aiškiai juntamas užmiesčio vilos (ne poilsio namų, viešbučio ar sodybos) charakteris. Vilą (statinį) sudaro keturi pagrindiniai antžeminiai tūriai, korpusai, sujungti bendra ašimi, – skaidria galerija. Pirmasis pastatas, į kurį patenkame, – svečių zona-svetainė. Kitą statinį galerija ir  holas skiria į dvi dalis: gyvenamąją (dviejų aukštų) ir ūkinę. Du paskutinieji korpusai – VIP gyvenamosios zonos, tarsi dvi atskiros vilos. Iš pirmojo korpuso-svetainės patenkame į didelę lauko terasą arba laiptais nusileidžiame į SPA zonos korpusą, esantį šlaite. Dėl šlaito padėties SPA korpuse įrengtos vitrinos, atveriančios vaizdą į ežerą.

 


Studijos X-Arch architektas Rūstenis Milaševičius drauge su kolegomis Aidu Kalinausku, Laurynu Avyžiumi ir Evaldu Žurkumi laimėjo architektūrinį konkursą ir suprojektavo šią vilą. Vėliau studija X-Arch dalyvavo interjero  konkurse. „Tai, kad patys projektavome architektūrą ir dirbame savo kūrinio zonoje, mums suteikė galimybę nuodugniau ir giliau atskleisti vilai būdingą charakterį, padėjo lengviau suformuoti aiškią viziją ir ją įgyvendinti“, – teigė autoriai.

Nors interjero tematika – medžioklė, sąmoningai vengta eksponuoti medžioklės trofėjus. Juos  pakeičia žaismingi šviestuvai „Moose“, dekoratyvūs ažūriški gamtos fragmentai, daiktai su stirnų ar medžių siluetais. Tiek bendrame siužete, tiek medžiagose, jų spalvinėje gamoje bei detalėse ieškota savito, netradicinio interjero meninės  išraiškos varianto. Pagrindinėje poilsio erdvėje – medinės grindys, netradicinis baras, tradicinės apdailos  hiperbolizuoto mastelio židinys,  tarsi voratinkliais apaugę sietynai, dekoratyvūs „medžioklės“ trofėjai (šviestuvai), stogo konstrukcinių elementų ritmika kuria minkštą, šiek tiek mistišką, jaukią aplinką.

 

 

 

Vietovės identitetą pabrėžia židinio zonoje  iš keraminių plytelių sudėliotas kilimas, kurio raštus sukūrė italų bendrovė „Arcadia“. Šias plyteles sukurti inspiravo nuostabūs (visame pasaulyje pripažinti Baltarusijos nacionaline relikvija) tautodailės juostų raštai. Dekoratyvus ažūras tarsi medžių šešėlių alėja skiria pagrindinę galeriją nuo svečių korpuso holo, už kurio įrengti svečių kambariai.

Pušų apsupty stovinti vila įsiliejusi į miško masyvą, tarsi įaugusi į ją supantį ežerą. Didelės vitrinos atveria vaizdą į supančią gamtą, todėl interjere nebuvo naudojamas kontrasto principas, greičiau nuoseklumas. Iš gyvenamųjų erdvių matomas gamtos paveikslas. Interjere prisiliesta prie kiekvieno patalpos kampo. Siekiant įgyvendinti užsakovų poreikius, daugelis baldų pagaminti pagal užsakymą. Didelis dėmesys buvo skirtas mobiliųjų baldų kokybei ir patogumui. Visame objekte juntama šiluma: iki pat dekoro detalių, lovos užtiesalų.

Daugiau nuotraukų: 

     

Žurnalas:  „Centras“