Vila X

Užduotis, įgyvendinimas, naudotos medžiagos

Kontekstas: Išskirtinė vieta ir situacija kurortinėje Palangoje. Sklypas -tarp kelių individualių namų, teritorijoje tankus senas pušynas, Birutės parko prieigos.

Užduotis sau: Pirminis miško, pušyno būvis turi būti išsaugotas, nes tikrų ir natūralių dalykų tiek nedaug belikę mūsų aplinkoje ( deja Palangoje taip pat).

Siekis: Gyvenimas kuriamas tarp medžių, bet ne vietoj jų.

Įvaizdžio idėja: Namas kaip mitinis žaltys vinguriuoja, išvengdamas kiekvienos kliūties, nepalikdamas pėdsako ir beveik neliesdamas žemės. ( Žaltys – namų, židinio, mirusių protėvių, gerovės, sveikatos ir vaisingumo dievybė. Jis buvo laikomas gerąja namų dvasia, globėju ir gydytoju).

Sprendimas: Vila pajūrio pušyne liečiasi su žeme tik ištisine pirmo aukšto stiklo siena. Laikančios klijuoto medžio išorinės konstrukcijos sklendžia virš žemės. Jų struktūra įkvėpta pajūrio kopų ir takų aptvėrimų , žalčio odos struktūros. Namas miške, miškas visur- jis pagrindinis ne tik tūrio, bet ir funkcijos formantas. Kadangi pušyne šviesa suformuoja “erdvinius šviesos kasnius”, kiekvieną jų reikia išnaudoti: kur didžiausias -svetainė, poilsio kambarys, kur mažesni-miegamieji, kur jų nėra-pagalbinės patalpos. Name turi galimybę stebėti viską iš viršaus-stogas tampa terasa, kurioje ranka palieti pušų viršūnes ir gyveni tarp medžių.

Interjero sprendimas: Šis interjeras – ne dekoracija, o visomis prasmėmis susieta ir neatsiejama viso architektūrinio sprendinio dalis. Interjere naudojamos tik natūralios medžiagos, tai medis ( vitrinos, antro aukšto išorinė struktūra, antro aukšto grindys, virtuvė, durys, laiptai), akmuo ( 1a grindys), juodas plienas (židinys, šviestuvai). Derinami žemės tonų atspalviai. Interjero koloritas tarsi pratęsia pro vitrininius langus matomos aplinkos motyvą. Interjero išbaigtumo jausmą sustiprina ir specialiai šiam sprendiniui suprojektuoti papildomi šviestuvai. Interjero sprendinyje akcentuojamas natūralios šviesos žaismas ir sąsaja su aplinka. Idėjos aiškumas ir sprendinio emocijos išlieka ir sutemus – išryškėja antro aukšto „sklendžiantis“ sukryžiuotų medinių konstrukcijų tūris. Šio interjerinio sprendinio siekis – lakoniškomis, išgrynintomis priemonėmis sukurti stiprų emocinį krūvį. Tai lyg bandymas atkartoti jaudulį ir šviesias emocijas kylančias kiekvieną kartą, mums atvykstant prie jūros...

Nuotraukos: Modestas Požerskis