Privatus gyvenamasis Nr. 33 2012

Autografas tarp pušų

Projekte pavyko sėkmingai įgyvendinti keletą drąsių modernaus interjero sprendimų. Interjere eksponuojamos monolitinio betono sienos ir lubos yra pagrindinės namo laikančiosios konstrukcijos. Grublėta medinių klojinių, pašalintų išliejus betoną, tekstūra tapo pagrindiniu daugelio namo patalpų raiškos elementu. Greta jų nepagailėta skaidrių ir lygių stiklinių paviršių. Negana to, iš antro aukšto matomoje baseino erdvėje atspindžius meta ir melsvas baseino vanduo. Svetainėje per visą patalpos ilgį prie lubų pritvirtintas fotostudijos ar filmavimo aikštelės nuotaiką kuriantis funkcionalus šviestuvas su keletu prožektorių, nukreipiančių šviesą į norimą vietą – valgomąjį stalą, poilsio kampą. Todėl kaip atsvarą bei siekį sušildyti gyvenamojo namo interjerą ir visiškai nepaversti jo buvusioje kino studijoje įsikūrusiu loftu, gausiai naudota natūralaus medžio elementų. Ąžuolo masyvo apstu visur – juo apdailintos laiptinės sienos antrame aukšte, antrojo aukšto grindys, monumentalūs virtuvės baldai ir antro aukšto spintos bei durys. Pastarųjų paviršius šiek tiek grublėtas, tarsi pagamintas iš neobliuotų lentų, o šį grubaus minimalizmo įtaigumą sustiprina šiuolaikinė nematoma baldinė furnitūra – tiksliau jos nebuvimas. Spintos – tarsi masyvios medžio dėžės – be rankenėlių, vyrių ar kitų minimalistinį stilių griaunančių elementų. Dėmesys sutelktas į svarbesnius dalykus – esminį natūralių medžiagų grožį. Jų fone išryškėja autoriniai meno kūriniai: Konstantino Žardalevičiaus tapyba – triptikas ir dekoratyvus grafitis vaiko miegamajame antrame aukšte – Tado Vincaičio-Ploogo darbas. Šie drąsūs ir įtaigūs sprendimai yra labai organiški ir nedisonuojantys su gamta. Daug stiklo fasaduose ir interjere leidžia neprarasti ryšio su aplinka.

Fotografijų autorius: Juozas Kamenskas.