Juodo kvadrato paprastumas – geriausias „Kelių muziejaus“ veidas

     Gruodžio 04 d. paskelbti Kelių muziejaus teritorijos sutvarkymo ir pastato projekto architektūrinės koncepcijos konkurso rezultatai. Konkursą laimėjo jauna, ambicingų architektų komanda: Petras Išora, Linas Lapinskas ir Jonas Žukauskas, Davit Tsanava, Ona Lozuraitytė (R.G. studija). Autorių pasiūlyta koncepcija – juoda, virš žemės pakibusi, kvadratinė muziejaus plokštė pelnė didžiausią konkursinį balą: 9,94.

     Antrąją vietą laimėjo jaunosios kartos architektūros lyderiai „Processoffice“. Trečia – Ryčio Mikulionio „Plazma“. Ketvirti – UAB „Pavlidi ir Ko“, penkta liko firma „Viltekta“, o šešta komanda – AB „Panevėžio statybos trestas“, Artūras Burba, Aušra Siaurusaitytė Nekrošienė, Eglė Biretienė, Marius Nekrošius.

 

 

VAIZDAS Į PAGRINDINĘ EKSPOZICIJŲ SALĘ 

   

 

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

PROJEKTAS 111111

     Toliau pateikiame konkurso laureatų (Petras Išora, Linas Lapinskas ir Jonas Žukauskas, Davit Tsanava, Ona Lozuraitytė) projekto 111111 aiškinraščio sąntrauką:

 

     Muziejaus architektūrinės išraiškos charakterį lemia statinio, kaip inžinerinio infrastruktūros objekto, formuojamo iš stambiagabaričių keliatiesybos elementų, konstravimo principas. Kelio infrastruktūra pastate sutelkiama į vieną kompozicinį mazgą: muziejus, parkingas, angaras, renginių ir aptarnaujančių funkcijų patalpos, įvažiavimo į teritoriją tiltas – viskas susipina į vientisą Kelių muziejaus (KM) pasakojimo patirtį.

                Kelio erdvinė patirtis yra įprasta – kelio suvokimas išgyvenamas kasdieniame kontekste, taip pat ir į muziejų bus atvykstama neatsiejamai nuo betarpiškos kelio erdvinių parametrų patirties. Todėl muziejaus raktiniu principu siūlome priešingą – kelio pasakojimą į elementus išskaidančią – strategiją.

 
     

ABROMIŠKIŲ URBANISTINIS KARKASAS


– siūloma nauja gatvė pratęsia nusistovejusią žiedinę gatvių struktūrą

– naujas KM pastatas formuojamas remiantis charakteringu pastatų pozicionavimu gatvės atžvilgiu

– muziejaus kiemai atkartoja gretutinio užstatymo masteliškumą

 

KELIŲ MUZIEJUS – INFRASTRUKTŪROS MAZGAS LANDŠAFTE + TOPOGRAFINIS BARELJEFAS  

KM formuojamas į vieną tašką sutelkiant visą projekto infrastruktūrą

parkingas, muziejus, renginių salės, angaras susipina į vieną mazgą

 

kraštovaizdžios charakteris struktūruotai pratęsiamas terasomis interjere

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------


                Muziejaus komplekso teritorijos charakterį siūloma formuoti atsižvelgiant į Abromiškių urbanistinį karkasą: nauja gatvė pratęsia nusistovėjusią žiedinę gatvių struktūrą, naujas KM pastatas formuojamas remiantis charakteringu pastatų pozicionavimu gatvės atžvilgiu, muziejaus kiemai inversijos principu atkartoja kaimyninio užstatymo masteliškumą. KM teritorija integruojama į lokalaus susiekimo tinklą ir aktualizuojama Abromiškių ir Elektrėnų kaimynystėje kaip nauja funkcionali viešoji rekreacnė–kultūrinė erdvė.

                Muziejaus kompleksas kompoziciškai siejamas su autostrada: pagrindinis tūris maksimaliai priartėja prie autostrados, teritorijoje projektuojamą infrastruktūrą maksimaliai sutelkiant į vieną apibendrintą tūrį, kuriamas monumentalus kelio ženklas iš charakteringų kelio elementų, likusios teritorijos sprendiniais pabrėžiant nusistovėjusio natūralaus landšafto Abromiškių autostrados atkarpoje tęstinumą.

 

 
PASTATO – EKSPOZICIJOS STRUKTŪRA + PAGRINDINĖS EKSPOZICIJOS STRUKTŪRA  

KONCEPTUALI SCHEMA EKSPOZICIJOS IR PASTATO SINTEZĖ  

  ekspozicija organizuojama ant muziejaus plokštumos gatvės lygyje

į muziejų patenkama dar neišlipus iš automobilio

 į pagrindinę muziejaus ekspoziciją patenkama nusileidžiant žemiau kelio lygmens

palaipsniui pjūvyje atskleidžiamas kelio sluoksniškumas per elementus

muziejaus patirtis organizuojama ne kelio erdvinių parametrų inscenizavimo principu

bet parodant kelio idėjos ir reikšmės nuo žmogaus iki regiono kompleksiškumą

per elementų sistemas elementų kategorijomis paremtoje koordinačių sistemoje

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

                Muziejus fiziškai formuojamas iš kelio infrastruktūrai būdingų inžinerinio tipo struktūrų, aplinka bei interjeras formuojami pernaudojant kelio infrastruktūros elementus.

                Naujojo kelių muziejaus patirtis organizuojama ne kelio erdvinių parametrų inscenizavimo principu, bet parodant kelio idėjos ir reikšmės – nuo žmogaus iki regiono – kompleksiškumą per elementų sistemas, elementų kategorijomis paremtoje koordinačių sistemoje. Į pagrindinę muziejaus ekspoziciją patenkama nusileidžiant žemiau kelio lygmens, taip palaipsniui pjūvyje per atskiras pasakojimo detales atskleidžiamas kelio sluoksniškumas.

 

 

KELIŲ MUZIEJAU ERDVINĖ STRUKTŪRA

  GENPLANIS

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

                Į muziejų patenkama neišlipus iš automobilio, gatvės lygyje: ekspozicija prasideda įvažiavus į muziejaus teritoriją tiltu, kur lankytojų automobiliai, patekę ant stogo parkingo, atsiduria tarp lauko ekspozicijos objektų.

                Į muziejaus holą lankytojai įeina patilte, vadovaudamiesi infrastruktūriniu–inžineriniu įvažiavimo ir įėjimo ženklu. Muziejaus pastato patalpų struktūros branduolys yra vidinis kiemas su eksponuojama autentiška Jašiūnų kelio tiesimo technika. Šį vidinį kiemą supa lankytojų, ekspozicijų, administracinių, ūkio bei techninių patalpų grupės, komunikacinės trajektorijos. Kavinės erdvė – numatoma – turėtų atsiverti į žaliąją pamiškės terasą bei vidinį kiemą ir lauko laiptais jungtis su stogo parkingu bei takeliais – su gretimu atskirai stovinčiu bendrabučio pastatu.

 

 

PIRMO AUKŠTO PLANAS 

 

ADMINISTRACIJOS / EKSPONATŲ INSTALIAVIMO / ŪKINIO APTARNAVIMO KELIAI 

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------


                Muziejaus patirtis organizuojama ne kelio erdvinių parametrų imitavimo, kelio scenografijos atkūrimo principu, bet išskleidžiant kelio idėjos ir reikšmės kompleksiškumą per elementus. Pagrindinėje muziejaus salėje kelias konceptualiai išskaidomas į aibę kategorijų. Ekspozicijoje kelio idėja atskleidžiama pjūvio principu, per kultūrinius, socialinius, ekonominius, infrastruktūros pasakojimo aspektus. Parodoma artefaktų panorama bei elementų koordinačių sistema, atskleidžianti Kelio, kaip vienos esminių šalies infrastruktūros sričių, kompleksiškumą, analogiškai Mendelejevo lentelei išskaidomas ir enciklopediškai atskleidžiamas šių elementų visumos žemėlapis.

                Ekspozicija zonuojama peraukštėjimais, suformuotais ant natūralios topografijos, patalpų aukščių bei proporcijų – nuo žmogaus, mašinos iki kelio – skirtumais. Kraštovaizdžio charakteris struktūruotai pratęsiamas terasomis interjere. Vientisa pastato erdvinė sandara leidžia eksponatams „pasiklysti“, betarpiškai papildant visas funkcines zonas. Autostrados gretimybė, jos intensyvus eismas, garsas, šviesos bei nuolatinis kitimas, per distanciją papildo ekspoziciją kaip surišanti nedalomos realybės kelyje panorama. Pagrindinę ekspoziciją įžangoje sieja įvadinė rampa, kurioje, pasitelkiant instaliuotas virtualias technologijas, sukuriamas visus elementus vienijantis, visuminis, dinamiškas ekspozicijos vaizdas.

 

 

RYTINIS FASDAS IR CHARAKTERINGAS PJŪVIS

 

PAGRINDINIO ĮĖJIMO VAIZDAS 

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

                Muziejaus teritorija formuojama maksimaliai natūrali, atitinkanti gamtišką supančios aplinkos pobūdį, natūralų kraštovaizdžio charakterį. Sklypo landšaftui tvarkyti numatomos dvi strategijos. Pirmoji: aplinkui muziejaus pastatą kuriama atvira ekspozicinio lauko erdvė, veikianti neatskiriamai nuo interjero ekspozicijos, vizualiai susieta su autostrada, lauko eksponatais – konteineriais, vagonais, tiltų konstrukcijomis, kelio statybinių medžiagų instaliacijomis. Antroji: aplinkui bendrabučio pastatą, taip pat ties muziejaus kavine kuriama rekreacinė zona - ji kuriama išnaudojant pamiškę, žemutinės terasos vandeningumą, stiprinant žaliąjį supančios aplinkos charakterį. Akustinei sklypo strategijai įgyvendinti, poilsio zonos kokybei užtikrinti didinamas medžių tankumas – formuojamas natūralus triukšmo barjeras siekiant, kad rekreacinė zona būtų akustiškai ramesnė. Ramiausios šiuo požiūriu lauko erdvės – su lauko terasomis tiesiogiai susiję vidiniai kiemai, formuojami muziejaus pastato struktūroje. Parko dizaino elementai kuriami iš keliatiesybos artefaktų, pratęsiant muziejaus ekspozicijos pasakojimą lauke.

                Muziejaus pastatui numatoma energiją taupančių technologijų visuma, programuojanti įgyvendinto projekto eksploatacijos ekonomiškumą. Formuojamos stogo plokštumos skerspjūvyje sutelkiama visa inžinerinė pastato infrastruktūra, pirmo aukšto terasas sprendžiant įprastais keliatiesybai metodais, maksimaliai išsaugant reljefą. Interjero apšvietimui dienos metu panaudojama natūrali šviesa – šviestuvai, švieslaidžiai, panaudojantys saulės šviesą. Tvenkinyje kaupiamas lietaus vanduo. Sklype ir tvenkinyje numatomi geoterminiai šilumos siurbliai.

 

 

VAIZDAS NUO AUTOSTRADOS TIES KELIŲ MUZIEJUMI

 

VAIZDAS NUO AUTOSTRADOS ARTĖJANT LINK  KELIŲ MUZIEJAUS 

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

                Pastato konstrukcinė schema –inžinerinė rygelinė karkasinė. Siūloma pastato erdvinei sandarai pernaudoti kelio infrastruktūros elementus, tokiu būdu maksimaliai išplečiant infrastruktūros mazgo sąvoką bei išnaudojant Kelių Muziejaus ir keliatiesybos pramonės sanglaudos privalumus.

 

 

VAKARINIS FASADAS  – RENGINIŲ / KAVINĖS BLOKO PARKO ZONA

 

STOGO PLOKŠTUMOS BRIAUNOS DETALĖ PERIMETRO TURĖKLAS /BALKONAS