Naujausios protingų namų tendencijos: jau netrukus „susikalbėsime“, tik ar lietuviškai?

 

Netrukus Lietuvoje bus pristatyta dar tik bandoma balsu valdoma išmaniųjų namų sistema. Kol kas jos veikimas lietuvių kalba išlieka komplikuotas, tačiau šią problemą sprendžiantys inovatoriai neabejoja – kai atsiras tokia galimybė, rinka apsivers iškart ir neatpažįstamai. Kaip keisis mūsų namai artimiausiais metais ir į ką investuoti norintiems gyventi tikrai moderniai?

 


Rinka, auganti ne procentais, o kartais

Jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis teigia, jog pagrindinė pastarųjų metų namų tendencija – visi įprasti daiktai, pradedant skalbimo mašina ir baigiant durų skambučiu, tampa išmanūs. Šis technologijų vystymasis ne vien atveria daugiau galimybių namų gyventojams, bet ir patiems gamintojams, kurie gali efektyviau, t. y. nuotoliniu būdu, šalinti bet kokius sutrikimus.

 

„JUNG Vilnius“ vadovas R. Skurdenis

 

„Kad buities, pramoginių ar kitos paskirties prietaisų valdymas taps išmanus buvo galima nuspėti labai nesunkiai. Tačiau šiam procesui spartėjant ryški kita tendencija – vietoje dešimties pavieniui veikiančių prietaisų stengiamasi sukurti bendrą sistemą, kuria būtų įmanoma per vieną įrankį valdyti visus namus“, – teigia R. Skurdenis.

Itin daug investicijų užsienio rinkose sulaukia valdymo balsu sistemos. Tarptautinėje didžiausioje elektros inžinerijos ir pastatų automatikos parodoje „Light + Building“ Frankfurte bent 70 procentų iš 2700 dalyvių demonstravo prietaisų ir kitų įrenginių valdymą balsu. Nors dar visai neseniai į tokias inovacijas gamintojai žvelgė labiau kaip į trumpalaikį žmonių įgeidį, nei naudingą funkciją, „Amazon Alexa“ ir „Google Home“ atėjimas į rinką susilaukė milžiniškos sėkmės.

 

„Kad buities, pramoginių ar kitos paskirties prietaisų valdymas taps išmanus buvo galima nuspėti labai nesunkiai. Tačiau šiam procesui spartėjant ryški kita tendencija – vietoje dešimties pavieniui veikiančių prietaisų stengiamasi sukurti bendrą sistemą, kuria būtų įmanoma per vieną įrankį valdyti visus namus“, – teigia R. Skurdenis.

 

 

Itin daug investicijų užsienio rinkose sulaukia valdymo balsu sistemos. Tarptautinėje didžiausioje elektros inžinerijos ir pastatų automatikos parodoje „Light + Building“ Frankfurte bent 70 procentų iš 2700 dalyvių demonstravo prietaisų ir kitų įrenginių valdymą balsu. Nors dar visai neseniai į tokias inovacijas gamintojai žvelgė labiau kaip į trumpalaikį žmonių įgeidį, nei naudingą funkciją, „Amazon Alexa“ ir „Google Home“ atėjimas į rinką susilaukė milžiniškos sėkmės.

„Anglakalbėse šalyse balsu valdomų namų rinka kasmet auga ne procentais, o kartais. Ir tai nėra vien protingų namų valdymas – per tuos pačius balso asistentus galima užsisakyti picą, paskambinti draugams, išsikviesti „Uber“ ir sužinoti naujienas. Tokių sistemų populiarumas auga taip greitai, jog per kelis metus jos turėtų tapti visiškai įprastomis“, – pasakoja neseniai iš „Light + Building“ parodos sugrįžęs R. Skurdenis. 

 

Amazon Alexa    

 

 

Parodoje prašnekins šviestuvus

Lietuva šiuo klausimu yra ne itin patogioje padėtyje – balso valdymo sistemos privalo atpažinti paliepimus nuo aplinkos garsų ir kitos žmonių kalbos, o tam būtinos sudėtingos programavimo sistemos, daugybė valandų duomenų bei milijoninės investicijos. Lietuvos rinka tam tiesiog per maža.

„Kol kas Lietuvoje kalbantys protingi namai yra embriono stadijoje – iki pardavimui paruošto produkto dar reikės ilgokai luktelėti. Kita vertus, matome, kad yra nuo ko atsispirti ir tobulėti. Jei lietuviai namuose norėtų kalbėti angliškai, valdyti prietaisus balsu galėtų jau dabar – lietuviškų analogų dar teks palaukti, bet jie pakeliui“, – aiškina R. Skurdenis.

Didžiausioje Baltijos šalių statybų parodoje „Resta“ jungiklių ir protingų namų sistemų centras „JUNG Vilnius“ pristatys pirmąsias kalbančių namų funkcijas – dalyviai galės lietuviškai balsu įjungti ir išjungti šviesas. Nors triukšminga paroda tam nėra pati patogiausia vieta, išmaniųjų namų specialistai bandys įrodyti, jog toks veikimo principas įmanomas, o ateityje jis tik tobulės.

„Didžiulį pranašumą mažesnėse šalyse įgaus tie gamintojai, kurie sugalvos, kaip išspręsti kalbos dilemą – anglakalbių valstybių patirtis leidžia neabejoti, kad kai atsiras tikrai kokybiškas gaminys, žmonės noriai į jį investuos“, – tikina R. Skurdenis.

 

Fan Coil   Plug Light

 

Tendencijas formuoja bendri standartai

Be protingų namų tendencijų, pokyčiai skinasi kelius ir į paprasčiausių elektros lizdų bei šviestuvų gamybą – kol kai kurios technologijos apima vis daugiau funkcijų, kasdien naudojamų namų įrenginių valdymas, priešingai, darosi vis paprastesnis.

To pavyzdys – „Plug & Go“ sistema. Ši veikia pagal kliento užsakymą iš anksto surinkus kištukinius lizdus, jungiklius ir adapterius. Tuomet vartotojas gauna jau sudėtą ir net gamykloje testus praėjusį pusgaminį, kurį instaliuodamas elektrikas sugaišta triskart mažiau laiko. Analogiškai veikia ir „Plug & Light” lizdas, prie kurio šviestuvas tvirtinamas tiesiog magnetu. Taip elegantiško dizaino šviestuvai gali būti nesunkiai pritvirtinti prie pat lovos ar darbo stalo.

„Didžiulis tiek protingų namų, tiek ir jame esančių įrenginių pranašumas – konkretūs standartai, pagal kuriuos sistema yra įdiegta, ir jos vientisumas, – sako „JUNG Vilnius“ direktorius. – Ir nors tarsi nukrypta nuo idėjos valdyti mūsų protingus namus balsu, idėja yra tokia pati – tai suderinamumas. Nesvarbu, ar prietaisai turi vis daugiau funkcijų, ar, priešingai, darosi vis paprastesni, svarbiausia tendencija yra lengvas valdymas ir paprastas suderinimas su likusiais namais.“

Tuo tarpu vienodi diegimo standartai užtikrina galutinio vartotojo saugumą bei tinkamo aptarnavimo garantiją, nes tampa nebesvarbu, koks elektrikas ar sistemos diegėjas dirbo – svarbu, kad pagal konkretų standartą, kurį išmano ir kiti specialistai.

 

 

Domisi ne vien inovacijomis, bet ir dizainu

R. Skurdenis pabrėžia, jog tobulėjant technologijoms gyventojams tampa nebepriimtina turėti funkcionalius, tačiau akį rėžiančius namų apyvokos daiktus: „Iš esmės namų vidus jau ne vienerius metus juda panašia kryptimi: išmaniosios technologijos, valdymo paprastumas ir naudotojų rūpesčių mažinimas. Todėl skirtumu kartais tampa ne tiek skirtingų produktų techninės specifikacijos, kiek jų dizainas“.

„JUNG Vilnius“ vadovas išskiria tokias pasaulyje pastaruoju metu populiarėjančias sistemas kaip „Siedle Axiom“ telefonspynės ar „FanCoil“ ventiliatorių temperatūros reguliavimo valdikliai: pirmuoju atveju prietaisas turi platų HD ekraną, iš kurio valdoma ne vien telefonspynė, bet ir visas išmanusis namas. Tuo tarpu „FanCoil“ valdiklio atveju atvirkščiai – ekranas minimalus bei labai paprastai suvokiamomis funkcijomis.

„Namų ateitis yra išmani, tačiau ne tokia, kokią matome filmuose. Kad ir kiek protingų funkcijų įgautų mūsų būstas, žmonės vis tiek norės ne futuristinio ekranų ir mygtukų miško, o aplinkos, kur detalės dera viena su kita. Šį elementą gamintojai kartais pamiršta“, – teigia specialistas.

Šias ir kitas naujoves jungiklių ir protingų namų sistemų centras „JUNG Vilnius“ pristatys didžiausioje Baltijos šalių statybų parodoje „Resta“ parodų ir kongresų centre „Litexpo“ balandžio 25-28 dienomis.

 

Daugiau: www.jung.de/lt