Poilsio namas miške

 

Šiandien vis dažniau pastebimas žmonių noras pabėgti nuo civilizacijos ir turėti nuosavą poilsio kampelį, tačiau taip pat akivaizdu, jog tam pasiekti daugeliui reikalingas komfortas, kurį kažkodėl simbolizuoja modernumas. Kad ir kaip bebūtų, šis namo projektas, kurį sukūrė architektė Akiko Tutlys, yra išskirtinis tuo, jog ramybė ir grožis čia perteikiami per tradicijas, istoriją bei vertybes. Kiekvienas kampelis buvo paliestas nuoširdumo ir rūpesčio, o visi sprendimai – priimti per kultūros prizmę.

 

 
     

     Užsakovo siekis – turėti vietą, į kurią būtų galima pabėgti iš miesto, nuo jo šurmulio, tačiau nenorėta eilinės miško trobos, siekta sukurti labiau įprasmintą būstą. Būtent todėl senas rąstinis namas buvo atkurtas pagal „Etninės kultūros globos tarybos“ išleistą vadovėlį „Tradicinė kaimo architektūra“. Simetriški fasadai įnešė pusiausvyros, tvarkos ir statikos įvaizdį, šiek tiek kontrastuojantį su supančia gamta, tačiau pasirinktos apdailos medžiagos padėjo sukurti harmoningą ryšį tarp architektūros ir vietovės. Centrinis įėjimas buvo suprojektuotas su įstiklintu prieangiu – būtent tokiu, kokį senojoje lietuvių architektūroje pamename kiekvienas. Šiaudinis stogas puoštas baltai dažytomis vėjalentėmis, suteikiančiomis dekoratyvumo ir spalvinės įvairovės. Patys fasadai nudažyti tamsiai rudai – spalva, primenančia natūraliai nusenusios pirkios apdailą. Langų karnizų ir vėjalenčių dizainas buvo parinktas pagal istorinius įvairų dydžių ir dizaino šablonus.

 

 

     Stebina tai, jog interjeras kontrastingai skiriasi nuo namo išorės, įrengtas moderniai ir  šiuolaikiškai. Pirmiausiai pastebimas išskirtinis vidaus sprendimas – netradicinis erdvės išplanavimas. Kitaip nei tradiciniuose pastatuose, kuriuose įprasta panaudoti kiekvieną kvadratinį metrą, čia architektė pasiūlė lubas, esančias virš svetainės, atidengti ir neįrengti ten antresolių, o suteikti erdvei architektūrinio grožio, kurį sukuria lubų aukštis, matomos konstrukcijos ir dinamiškos kelių apdailos medžiagų plokštumų kompozicijos. Linų sėmenų aliejumi padengtos rąstinės sienos yra gana tamsios, o nelygus jų paviršius sugeria daug šviesos. Būtent todėl šviesą į patalpą bandyta įleisti sujungiant pirmą ir antrą aukštus, o efektą sustiprinti padėjo lietuvišką kultūrą perteikiančios baltos lininės užuolaidos. Antresolėje įrengta maža biblioteka ir meditacijos zona. Meditacijos zonoje ištiesta TATAMI – japoniška ryžių šiaudų grindų danga – tam, kad šeimininkui būtų malonu sėdėti ir medituoti ant grindų. Buvo planuojamas grindinis šildymas, tačiau suabejota, ar įprastos parketlentės tiks prie bendro konteksto. Todėl buvo nuspręsta naudoti tradicinę, tačiau šiek tiek neįprastą medžiagą – storas molines plyteles, kurios gerai perduoda šilumą.

 

 

     Valgomojo baldai – tai istorinis palikimas, nes buvo pagaminti, panaudojus daugiau nei 100 metų senumo rąstus. Būdami suprojektuoti iš tokios medienos, jie suteikė naujai pastatytam namui autentiško, seno pastato jausmą. Virtuvės komplektas su mediniu impregnuotu stalviršiu ir klasikinio stiliaus durelėmis buvo gamintas pagal užsakymą. Architektė siekė išvengti „saldaus“ įvaizdžio, todėl virtuvės salos gamybai buvo pasitelkti kiti meistrai. Skirtingo stiliaus baldai nekonkuruoja, o suteikia erdvei įvairumo, subtilios eklektikos. Sienutė prie plautuvės ir viryklės buvo padengta natūraliu, vandeniui atspariu tinku. Norint išlaikyti ne tokios buitinės patalpos vaizdą, šaldytuvas buvo paslėptas kampe stovinčioje spintoje. 

 

 

      Antrame aukšte esančiame miegamajame stovi lova, taip pat pagaminta pagal užsakymą. Čia, priešingai nei kitose zonose, buvo siekta sukurti romantišką ir jaukumu dvelkiančią atmosferą. Rankų darbo stumdomų durų rėmas iš kedro, aptrauktas lininiu audiniu, uždengia drabužinę, įrengtą po stogu. Širma savo minimalistine stilistika žaismingai kontrastuoja su lovos įvaizdžiu. Šiame aukšte dekoratyvią funkciją atlieka ir konstrukciniai elementai – atviros gegnės. Pradžioje buvo planuota paslėpti gegnes, tačiau statybų eigoje, pamačius ritmišką balkių eilę, nuspręsta gipsu lubas dengti tik tarp jų.

 

     
 

 

     Poilsio namas miške – tai vieta, atspindinti viską, ko reikia šiuolaikiniam žmogui: ramybę, komfortą, natūralumą, vertybes, kultūrines šaknis ir privatumą. Architektė savo darbu padėjo sukurti būstui išliekamąją vertę, kuri ilgainiui tik augs, o užsakovas dabar turi galimybę mėgautis ne tik gražiai įrengtais namais, bet ir kartu suformuota malonia, išskirtine atmosfera

Realizacija: 2014 m.

Fotografijos: Lina Fisheye.

Interjero galerija>>

Žurnalas: „Centras“