Zaha Hadid pripažinta 2016-ųjų Karališkojo aukso medalio nugalėtoja

Zaha Hadid

Britanijos architektų Karališkasis institutas (ang. RIBA) rugsėjo 24 d. paskelbė, kad visame pasaulyje žinoma ir vertinama architektė – Zaha Hadid – bus apdovanota 2016 m. Karališkuoju aukso medaliu. Ji tapo pirmąja moterimi, apdovanota šiuo prestižiniu apdovanojimu už asmeninius nuopelnus.

Atsižvelgiant į gyvenimo pasiekimus ir nuveiktus darbus, Karališkasis aukso medalis yra įteikiamas pačios Didžiosios Britanijos karalienės asmeniui ar asmenų grupei, kuri turi didžiulę įtaką architektūros raidai ar stiliui. Apdovanojimas teikiamas nuo 1848 m. Tarp apdovanotų asmenų minimi Franko Gehrio (angl. Frank Gehry), apdovanotas 2000 m., Normano Fosterio (angl. Norman Foster), apdovanotas 1983 m., vardai.

Dėl savo architektūros, teoretikos ir akademinio darbo Zaha Hadid yra žinoma tarptautiniu mastu. Kiekvienas iš jos dinamiškų ir inovatyvių pastatų, statytų per trisdešimt revoliucinio eksperimentavimo ir nenutrūkstamo architektūros, dizaino ir urbanistikos tyrinėjimo metų, išsiskiria savo originalumu ir inovatyvumu.

RIBA prezidentė ir rinkimų komisijos narė Džeinė Dunkan (angl. Jane Duncan) sakė: ,,Zaha Hadid yra milžiniška ir pasauliniu mastu efektyvi architektūros jėga. Aukštos kokybės eksperimentinis darbas, tikslumas ir reiklumas kūrėjos darbuose nuo pastatų iki baldų, nuo avalynės iki automobilių dizaino, yra teisingai vertinamas ir trokštamas ne tik garsių prekės ženklų, bet ir žmonių visame pasaulyje. Aš džiaugiuosi, kad Zaha bus apdovanota kilminguoju aukso medaliu 2016 m. ir nekantrauju išvysti, ką ji ir jos patirtis dar sukurs ateityje“.

Architektė: Zaha Hadid; „Heydar Aliyev Center“; Vieta: Baku; Nuotrauka: Hufton+Crow

Zaha Hadid kalbėjo: ,, Aš esu labai pagerbta, nes man bus įteigtas kilmingasis aukso medalis ir dar labai džiugina tai, kad esu pirmoji moteris, kuriai suteikiama tokia garbė už asmeninius nuopelnus. Aš norėčiau padėkoti Peter Cook, Louisa Hutton ir David Chipperfield už nominaciją, Jane Duncan ir Garbės komitetui už jų palaikymą. Šiuo metu mes pastebime vis labiau sėkmingų moterų architekčių. Tai nereiškia, kad architektūra yra lengvas kelias. Kartais iššūkiai būna milžiniški. Per pastaruosius metus buvo nesuskaičiuojama galybė pokyčių, tačiau mes toliau darbuojamės. Šis pripažinimas yra tikra garbė man ir mano kūrybai, bet taip pat tikra garbė ir visiems mūsų klientams. Visada yra įdomu bendradarbiauti su tais, kurie turi tikrą civilinį išdidumą ir viziją. Dalis architekto darbo yra užtikrinti tai, kad žmogus jaustųsi gerai ten, kur gyvena, mokosi ar dirba, taigi mes turime būti pasiryžę kelti savo standartus. Būstų, mokyklų ir kitų svarbių visuomeninių pastatų koncepcija rėmėsi minimalios egzistencijos pagrindu – kaip netūrėtų būti šiandien. Architektai dabar turi įgūdžių ir įrankių tam, kad įveiktų šiąs labai svarbias problemas“.

„Guangzhou Oprea House“ – Guangzhou opera, Nuortauka: Virgile Simon Bertrand

Gimusi Bagdade 1950 m., Zaha Hadid pradėjo savo architektūrinę kelionę 1972 m., studijuodama perspektyvioje Architektūros asociacijoje, Londone. Ji prisidėjo prie savo tuometinių dėstytojų Rem Koolhaas ir Elia Zenghelis Metropolio architektūros biure, Roterdame, kur tapo firmos partnere 1977 m., o 1979 m. pradėjo savo individualią veiklą Londone – ,,Zaha Hadid architektai“ (angl. Zaha Hadid Architects) firmoje, kuri įgijo gerą reputaciją visame pasaulyje dėl savo stulbinančių darbų, tokių kaip: The Peak in Hong Kong (1983), the Kurfürstendamm in Berlin (1986) and the Cardiff Bay Opera House in Wales (1994).
Dirbant su Patrik Schumacher, Hadid pagrindiniu priotetu tapo sąsaja tarp architektūros, kraštovaizdžio ir geologijos. Autorė, pritaiko pažangiausias technologijas, rezultatas – netikėtos ir dinamiškos architektūros formos.

„Nordpark Railway Stations“ – Šiaurinio parko geležinkelio stotis (Hungerburg Station – Handeburgo stotis); Insbrukas; Nuotraukos: Werner Huthmacher

Hadid pirmasis išskirtinis pastatas, tas kuris pakėlė jos, kaip architektės, vertę, tai – ,,Vitra“ gaisrinės stotis „Weil am Rhein“, Vokietija (1993); vėlesni reikšmingi projektai, įskaitant MAXXI: Italijos Nacionalinis 21-ojo amžiaus meno muziejus Romoje (2009), Londono Vandens centras 2012 m. olimpinių žaidynių centras (2011) ir Heydar Alijevo centras Baku (2013 m.). Šie pastatai puikiai iliustruoja kūrėjos talentą, juose atsispindi kompleksiškumas, lankstumas erdvėje. Pastatai, tokie kaip „Rosenthal Šiuolaikinio meno centras“ Cincinatyje (2003) ir Guangzhou operos namai Kinijoje (2010), taip pat buvo įvertinti kaip architektūros, kuri paverčia mūsų idėjas ateities ir naujų erdvinių sąvokų išraiška, įrodymas.