„Dūmoti“ – etnografijos elementai, atgimstantys iš naujo

Nuotraukų autorius Karolis Milaševičius


„Dūmoti“ – dažniausiai tokie mūsų atsiminimai apie protėvius ir jų gyvenimus. Vieną prie kito klijuojame tėvų ir senelių pasakojimus, kartais namie turime kokį seną jų rakandą, sužadinantį vaizduotę, primenantį mums praėjusius laikus, pamirštas gimtąsias vietas...

 

Kuklūs, paprasti, nuolankūs, draugiški – dauguma būtent taip sapnuojame savo protėvius. Ir šiandien, užklydę į autentiškus kaimus, pajuntame pagarbą ir artumą mus pradėjusioms kartoms, kantriai ir su tikėjimu dėjusioms pamatus mūsų šiandienai. Gal net dažno iš mūsų dabartinių gyvenamųjų erdvių santūrumas, simpatijos minimalizmui (vadinamajam skandinaviškam stiliui), ramiam gyvenimo būdui irgi nejučia paveldėtos iš tų asketiškųjų protėvių?..

Tokios mintys aplanko, žvelgiant į dizainerės Elenos Kotrynos Mieželės kūrinius, prie kurių prisidėjo ir Lietuvos amatininkai. Tai Kultūros tarybos remiamo projekto „Etnografinių objektų transformacija ir siluetų išsaugojimas naujuose dizaino objektuose“ dalis. Kaip teigia pati dizainerė, idėja „Dūmoti“ kilo visai atsitiktinai. Lankydamasi vienoje iš Taikomosios dailės galerijos ekspozicijų, skirtų mūsų etnografijai, autorė pastebėjo, kad protėvių namų aplinka, tuometė buitis mums gali atrodyti gana neįprasta – viskas skendėjo dūmuose. Bet tai visai suprantama: tuometėse gryčiose nebuvo kaminų, todėl visi daiktai, rakandai, baldai ilgainiui pasidengdavo storu suodžių sluoksniu. Suodinos, „dūmotos“ buvo ir pirkių sienos – namus skirtingais pilkais ir juodais sluoksniais, raštais „puošdavo“ žiburių, žvakių ar duonkepių dūmai (tais laikais duonkepės krosnys vietoj kamino turėdavo skylę lubose ir keletą mažų langelių dūmams išeiti).

 

 

 

Dūmai ir suodžiai – tai pagrindinė dizainerės kūrinius „Dūmoti“ jungianti ir spalvinanti priemonė. Skirtingi siluetai, medžiagos ir tonai, tačiau viskas – po ta pačia dūmuotų atsiminimų skraiste. Pradėjusi domėtis etnografija, dizainerė kreipėsi į keramikos, medžio ir stiklo meistrus. Taip gimė šie aštuoni kūriniai, puikiai randantys savo vietą ir šių laikų interjere.

Kaip sako dizainerė, kiekvieno daikto kūrybos pradžia – eskizai. Vėliau pagal juos ji lipdo pirminę formą (2 nuotr.), kurią realizuoja atitinkamo amato profesionalai.

 

 

 

Verbas primenančios vazos

Visuose kolekcijos kūriniuose atpažįstami tautodailės motyvai. Kad ir verbą primenanti vaza – tai tarsi pasiūlymas vietoj trumpalaikių sausų gėlių dekoracijų rinktis ilgalaikį interjero dekorą, priminsiantį senuosius papročius, o kartu ir puošiantį modernius minimalistinius namus.

 

 

Senovinė ližė, atgyjanti iš naujo

Protėvių buityje neapsieita be ližės – kaipgi be jos išsikepsi duonos. Anksčiau ližės būdavo gaminamos dažniausiai iš vientiso medžio, rečiau iš dviejų ar trijų dalių. Dizainerė šiai reprodukcijai – serviravimo lėkštei – pasirinko medį, padengtą alyva, kuri suteikia tamsumo, ir skaidrų tamsintą stiklą. Ši lėkštė – tai interjero dekoro elementas, primenantis senovinės ližės detalę.

 

 

Kolekciją „Dūmoti“ sudaro keraminiai puodeliai, serviravimo indai bei vazos, pagamintos iš medžio ir stiklo. Visi kolekcijos kūriniai yra skirtingų „suodžių“ atspalvių – nuo pačių juodžiausių iki švelniai pilkų, sidabriškai mirgančių.

 

 

 

Serviravimo lėkštės

Medinių serviravimo lėkščių tamsinto stiklo paviršius (stiklas įtaisytas lygiai su medine indo briaunele) sukuria vandens efektą – pro jį tarsi pro vandenį galima matyti raibuliuojančias medžio rieves.

 

 

Daugiau nuotraukų:

   

Visus šiuos gaminius galėsite įsigyti jau nuo balandžio vidurio, norėdami sužinoti daugiau ar užsisakyti iš anksto – kreipkitės į parduotuvę studio sanguinico https://www.studiosanguinico.lt esančią Domus galerijoje.

 

 

Etnografinių objektų transformacija ir siluetų išsaugojimas naujuose dizaino objektuose