Inovatyvus VGTU mokslininkų sprendimas: triukšmui mažinti pasitelkė senas padangas

 

Mechanizavus pramonės ir žemės ūkio gamybą, išaugus transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja ir triukšmas. Ypač tai jaučia pramonės įmonių darbuotojai, transporto priemonių vairuotojai ir jų keleiviai, pralaidžių triukšmui daugiabučių namų gyventojai, restoranų, kavinių, jaunimo pasilinksminimo vietų lankytojai. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos instituto direktoriaus doc. dr. Raimondo Grubliausko, daugelyje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai yra laikomas viena svarbiausių aplinkosauginių problemų.

 

 

„Tyrimais nustatyta, jog apie 20 proc. Europos Sąjungos gyventojų kenčia nuo tokio lygio triukšmo, kokį sveikatos ekspertai laiko nepriimtinu. Pasaulio sveikatos organizacija nustatė, kad pasaulyje yra apie 360 milijonų žmonių, kurie turi vidutinio ar didelio sunkumo klausos praradimą dėl įvairių priežasčių, tarp kurių įvardijamas ir aplinkos triukšmas“, – sako R. Grubliauskas. Anot jo, triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žmonių sveikatą.

VGTU Aplinkos apsaugos instituto direktorius pastebi, jog pastaruoju metu ieškant naujų triukšmo mažinimo priemonių nemažas dėmesys skiriamas žiedinės ekonomikos koncepcijai, kurios pagrindas – kuriant aplinkosaugines technologijas atliekos panaudojamos kaip žaliava.

„Pagrindiniu aplinkos triukšmo šaltiniu yra kelių transportas, todėl nemažėjant automobilių transporto priemonių skaičiui išlieka itin aktuali ir kita problema – nebetinkamos eksploatuoti padangos. Lietuvoje per pastaruosius metus jų kiekis siekia 20000 t“, – pastebi R. Grubliauskas.

Anot VGTU Aplinkos apsaugos instituto direktoriaus, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto mokslininkai ir studentai nuolat ieško naujų efektyvių triukšmą mažinančių priemonių, nuodugniau tiria esamas medžiagas bei kuria naujas. Šį kartą mokslininkams pavyko vieną problemą paversti kitos sprendimu – iš netinkamų eksploatuoti padangų ėmė gaminti garso izoliacinę medžiagą.

„VGTU Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai jau keletą metų bendradarbiaudami su ūkio subjektais ieško būdų kaip netinkamas eksploatuoti automobilių padangas panaudoti garso slopinimui. Eksperimentai šia tematika vykdomi nuo 2016 metų. Gautų rezultatų pagalba šiuo metu jau gaminamos bei praktikoje sėkmingai naudojamos gumos granulių plokštės, kurios gali būti įvairaus storio, standumo ir formos, jos pasižymi geromis mechaninėmis ir fizikinėmis savybėmis todėl yra ilgaamžiškos, atsparios aplinkos poveikiui“, – pasakoja R. Grubliauskas.

 

Doc. dr. Raimondas Grubliauskas. Nuotrauka VGTU

 

Anot jo, skirtingos granuliometrinės sudėties ir skirtingo storio gumos plokštės gaminamos liejimo būdu gumos granules apdorojant termiškai bei įterpiant įvairius rišiklius. Ši patentuota technologija vis plačiau taikoma Lietuvos statybų sektoriuje siekiant pagerinti akustinę pastatų vidaus aplinką.

„Mūsų kolegos statybininkai gumos granulių plokštes klijais priklijuoja prie gipso kartono plokštės ir tokią konstrukciją montuoja ant tarpbutinių ar tarpkambarinių sienų, t. y. ten, kur siekiama pagerinti nepakankamą atitvaros garso izoliaciją. Natūrinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, pastatuose, šios medžiagos efektyvumas labai priklauso nuo jų sumontavimo, aplinkinių konstrukcijų kokybės, bet tyrimais nustatytas garso izoliacijos efektyvumas siekia 10–15 decibelų“, – pasakoja VGTU mokslininkas.

Jis akcentuoja, kad ši medžiaga pasižymi ir kitais svarbiais privalumais bei pranašumais lyginant su kitomis garso izoliacinėmis konstrukcijomis – medžiaga yra plona (iki 3 cm storio), todėl lengvai montuojama, o išgaunamo garso izoliacijos efektyvumo ir diegiamos konstrukcijos storio santykis yra ženkliai pranašesnis lyginant su kitomis palčiai statybose naudojamomis konstrukcijomis. Gumos granulių plokštės yra didesnio tankio (apie 750 kg/m3) lyginant su įprastomis garsą absorbuojančias savybes turinčiomis medžiagomis, pvz. akmens vata, kurios tankis siekia apie 40 kg/m3, putplasčiu, kurio tankis būna iki 30 kg/m3 ir kt., todėl pasižymi geresnėmis akustinėmis savybėmis, ypač izoliuojant žemo dažnio garsą.

Pasak R. Grubliausko, pakartotinis atliekų panaudojimas kuriant produktus įvairiose aplinkosauginėse srityse šiuo metu labai populiarus ir skatintinas, taip pat aktyviai naudojamas VGTU Aplinkos inžinerijos mokslininkų ir studentų tyrimuose.

 

 

„Mes taip pat bandome panaudoti įvairius kitus komponentus, pavyzdžiui, planuojame papildomai, kaip priedą, panaudoti perdirbtų gėrimų pakuočių („Tetra Pak“) atliekas, kuriose apie 70 proc. pakuotės sudaro kartonas, suteikiantis stabilumo ir atsparumo, o polietileno ir aliuminio folijos sluoksniai užtikrina pakuotės funkcionalumą ir laikomo skysčio saugumą. Šių perdirbtų pakuočių atliekų panaudojimas, tikimės, taip pat leis sukurti bei pasiūlyti efektyvių konstrukcijų akustinių problemų sprendimams“, – ateities planai dalijasi VGTU Aplinkos apsaugos instituto direktorius.

Į problemų sprendimus ir visuomenei aktualius tyrimus aktyviai įsitraukia ir fakulteto studentai – būsimi inžinieriai. VGTU Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedroje ruošiami studentai studijų metais be kitų aplinkosauginių sričių susipažįsta su fizikiniais garso sklidimo ypatumais, triukšmo mažinimo būdais, taikomais naujausiais inžineriniais sprendimais. VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete sprendžiamos ir nuotekų, oro valymo, atliekų tvarkymo ir triukšmo mažinimo bei daugelis kitų visuomenei aktualių problemų.

Daugiau informacijos: vgtu.lt