Ką reikia žinoti apie kalkinį tinką?

 

Kalkinės medžiagos, t.y. tinkai, mūro mišiniai, yra žinomi ir naudojami nuo seniausių laikų. Pakanka prisiminti antikinius Romos, Graikijos ar kitų senovės civilizacijų pastatus, kur buvo naudojamos kalkės, kaip viena iš pagrindinių statybinių medžiagų. Ir šiais laikais kalkinės medžiagos pasirenkamos dažniausiai išskirtinai istorinių pastatų restauracijai, tačiau dažnai nepelnytai pamirštama, kad jos pasižymi ne tik autentiškumu (tai labai svarbu restauracijoje), bet ir papildomomis kokybinėmis savybėmis.
     
     
 

 

Kalkiniai tinkai gali būti naudojami ir vidaus patalpose, ir išorėje. Tiesa, išorėje naudojami produktai turi būti skirti būtent šiam tikslui, t.y. sudėtyje turi būti papildomų medžiagų (hidrofobinių), padarančių tinką mažiau įgeriantį vandenį ir tuo pačiu atsparų atmosferiniam poveikiui.

Jei lygintume su įprastiniais kalkių ir cemento ar grynai cemento tinkais, šio tipo tinkai pasižymi mažesniu standumu, todėl jų naudojimas turi milžinišką pranašumą, kai tinkuojamas laiko ir aplinkos poveikio pažeistas mūras ar šiuolaikinis gerų termoizoliacinių savybių, tačiau nestandus mūras (pvz. dujų silikatas, keramika, keramzitbetonis ir pan.). Tinko sluoksnyje veikia mažesnės įrąžos ir tinko sluoksnis yra atsparesnis skilimams, be to, yra elastingesnis. Ant tokių netvirtų pagrindų dengiant standžius cementinius tinkus, dažnai susiduriama su atvejais, kai naujai padengtas sluoksnis, praėjus neilgam laiko tarpui, paprasčiausiai suskyla.

Pastaruoju metu labai populiari tema statyboje, o ypač interjero įrengime – ekologija. Šiuo atveju kalkiniai tinkai yra nepelnytai pamiršti, nes jie pasižymi ne tik labai geru laidumu vandens garams, liaudiškai kalbant, yra gerai „kvėpuojantys“, bet ir sukuria šarminę (ph vertė apie 13) aplinką, kuri visiškai nepalanki pelėsiui atsirasti. Be to, kalkiniai tinkai daro juntamą įtaką vidaus patalpų mikroklimato formavimui, nes geba aktyviai paimti patalpos ore esančią perteklinę drėgmę, o pasikeitus sąlygoms – ją grąžina atgal. Tyrimai rodo, kad kalkiniai tinkai padeda sumažinti kenksmingų lakiųjų organinių junginių kiekį, esantį patalpos ore, t.y. didelis kiekis tinko sluoksnyje esančių mikroporų lyg filtras apjungia ore sklandančius kenksmingus junginius ir taip saugo patalpose esančius žmones nuo kenksmingos įtakos. Tai labai svarbu žmonėms, turintiems problemų dėl alergijos. O juk neretai net 90 % paros laiko žmonės praleidžia būdami patalpose.

     

Šios gerosios kalkinių tinkų savybės leidžia juos naudoti ir tokiose delikačiose sistemose kaip patalpų šiltinimas iš vidaus, pvz. Knauf TecTem sistema. Kalkiniai tinkai nebijo vandens poveikio, labai gerai praleidžia vandens garus, gerai įgeria kondensato vandenį ir pasižymi šarminiu poveikiu, t.y. turi visas savybes, kurios aktualios išorinių sienų ir difuziškai atvirų šiltinimo sistemų įrengimui ir sėkmingai eksploatacijai. Be to, kalkiniai tinkai yra geriausias sprendimas, kai reikia apdirbti dažnai drėgmės veikiamus paviršius.

„Knauf“ Lietuvoje siūlo kalkinių tinkų sistemą, kurią sudaro pagrindinio sluoksnio tinkas Knauf Kalk Grundputz, galutinis užtrynimo sluoksnis Knauf Kalk Feinputz ir mineraliniai dažai Knauf Minerol (silikatiniai dažai fasadams) ir Knauf Rotkalk Farbe E.L.F. (silikatiniai dažai interjerui). Produktai ne kartą praktiškai išbandyti Lietuvos rinkoje ir paminklosaugos objektuose, ir įprastos statybos objektuose, fasadų ar interjerų tinkavimui.

Vokietijoje „Knauf“ turi sukūrusi labai plačią sistemą, apimančią ir įvairiausius apdailos variantus (skirtingo tipo struktūros ar glotnus glaistas), kuri vadinasi Knauf Rotkalk – www.rotkalk.de. Šios sistemos ekologiškumas patvirtintas ir Rozenhaimo statybinės biologijos institute.

 
Jeigu norite pasikonsultuoti ar parinkti medžiagas savo būstui, skambinkite į „Knauf“ informacijos centrą tel.: +370 5 213 2222 arba rašykite: info@knauf.lt.