Lietuvos interjero dizaineriai eksperimentuoja – klientams siūlo kai ką dar nematyta, neišbandyta. Jau 14-us metus rengiame „Metų interjero / Auksinės paletės“ konkursą, kuriame renkamas geriausias virtuvės projektas. Tarptautinės žiuri ir rėmėjų NEFF nuomone, šiemet geriausiu pripažintas „Do Architects“ virtuvės zonos sprendimas (bendraautorės: Andrė Baldišiūtė, Marija Steponavičiūtė, Ieva Marija Malinauskaitė, Vaiva Andriušytė). Konkursui šiemet buvo pateikta beveik 100 privačių interjerų, kuriuose, be abejo, viena pagrindinių erdvių – jos didenybė virtuvė.
Studija DO ARCHITECTS, nuotr. Laimonas Ciūnys
Apie nugalėtoją
Galime drąsiai teigti, kad interjero autorės pataikė tiesiai į mados dešimtuką: metalizuoti paviršiai dabar ant bangos. Kontrastingos natūralios medžiagos ir skirtingų faktūrų paviršiai vienas šalia kito: medis, metalas, betonas, stiklas, mūro siena, namų tekstilė – šiuolaikinio eklektiško interjero bruožas. Į tokį stilių puikiai įsilieja skirtingi ryškūs baldai, dekoro detalės, šiuolaikinio meno kūriniai. Kiekvienas daiktas tokiame kontekste atrodo išskirtinis ir vienodai svarbus. Virtuvės baldas – technostiliaus, atitinka savo funkciją, primena profesionalų, gamybai pritaikytą įrenginį. Tokioje virtuvėje šeimininkas jaučiasi tikru „profu“. Nagrinėjant kitų autorių darbus, galima išskirti keletą pastaruosius metus besikartojančių tendencijų.
Minimalizmas
Buitinės technikos jau beveik nematyti, o tai, kas liko matoma, sutapatinama spalvomis. Galioja keletas dar praeito amžiaus pradžioje architektų suformuluotų taisyklių: mažiau yra geriau, ir pirma – turinys, o paskui – forma. Estetika ir šeimininko statusas šiais laikais perduodami prekių ženklų įvaizdžiu, natūralių medžiagų deriniu, furnitūros galimybėmis ir gamintojo solidumu. Visa tai nėra afišuojama atvirai, o parodoma tik paprašius, pajuntama palietus. Šios gyvenimo būdo tendencijos mus pasiekė iš Skandinavijos ir Japonijos. Jos sėkmingai išstūmė posovietinę beskonybę ir provincialų manieringumą. Kas racionalu, saikinga, stilinga, tapo gero tono ženklu, todėl šiuolaikiniuose būstuose vis mažiau matome raižinių, būdingų rokoko stiliui, barokinio aukso detalių, Provanso elementų naujos statybos namuose. Šie stiliai tiktų tik ten, kur tinkamas istorinis kontekstas: senamiestyje, dvare, rūmuose, sodyboje.
| Aurelija Slapikaitė-Jurkonė, nuotr. Leonas Garbačauskas | Ernesta Rekštienė, nuotr. Arimantas Knašas |
Kaip išsiskirti?
Kita medalio pusė – totalus suvienodėjimas. Tikriausiai visi mūsų interjerų autoriai seka madas internete, jomis tiki ir nesivargina kurti išskirtinių detalių ar ieškoti originalaus sprendimo. Dauguma virtuvės projektavimą patiki gamintojui, o šis pasirenka jam paprastesnius, unifikuotus sprendimus. Virtuvė, kuri tapo mūsų kambario dalimi, turėtų pasipuošti bent vienu originalesniu akcentu. Priešingu atveju, kai virtuvėje apsigyvena visi reikalingi rakandai, ji tampa puikiu fonu mūsų kasdienei betvarkei. Šiomis aplinkybėmis turėtų būti vis labiau vertinamas rankų darbas, unikalūs akmens, medienos ar metalo paviršiai, išskirtinis stiklo ar kitų medžiagų apdirbimas. Ši mados kryptis aiškiai pastebima indų gamyboje.
Tokių šiemet teko matyti „Ambiente ’19“ parodoje Frankfurte. Matinio juodo akmens lėkštės, blizgančios baltos glazūros dubuo, metalizuoto stiklo puodelis, nerūdijančiojo plieno įrankiai – visi skirtingi paviršiai vienas šalia kito. Jų atsiranda daugelyje prestižinių restoranų ar namų valgomųjų. Auga šiuolaikinio meno įtaka neutraliuose, „foniniuose“ interjeruose. Meniniai objektai turėtų atsverti per daug racionalią bei niveliuotą mūsų gyvenamąją aplinką – jos dalimi tampa ir virtuvė.
| Laura Giržadė, nuotr. Leonas Garbačauskas |
IDAS Interjero dizaino – architektūros studija, nuotr. Norbert Tukaj |
Spalvos sugrįžta
Ankstesniais metais regėjome visuotinę pilkos spalvos ir jos atspalvių invaziją. Ji baigėsi drąsesniais sprendimais. Deriname neutralius pilkus atspalvius su ryškiais spalvotais elementais arba šiltomis natūralaus medžio faktūromis. Spalvos, kurias naudoja dizaineriai, – subtilios, neryškios – kad nepavargtume. Virtuvę supanti gama dažnai derinama su aplinka: svetaine, valgomuoju. Gražu ir madinga virtuvėje įkurti namų darželį, kuriame patys galite užsiauginti prieskoninių augalų. Jie papuošia ir pagyvina interjerą. Spalvoti, žaismingi, derantys prie bendro kolorito virtuvės indai taip pat įsilieja į bendrą kompoziciją: juk retai virtuvė būna steriliai tuščia. Na ir, žinoma, šeimininkė (-as), nuolat besisukinėjantys prie viryklės, dažnai svečių ar šeimos akivaizdoje, turi derėti prie juos supančios aplinkos. Prijuostė taip pat gali transliuoti jūsų požiūrį į maisto gamybą ir estetiką.
Funkcija
Dabar apie funkciją. Tikriausiai daugeliui teko girdėti apie daiktų internetą, o gal jau juo ir naudojatės? Jis su laiku žada atimti iš žmogaus keletą esminių galvosopių virtuvėje: rūpinimąsi produktų tiekimu, receptų kaupimu ir pan. Viskas yra valdoma internetu, integruotomis išmaniosiomis sistemomis, pasitelkiant dirbtinio intelekto elementus. Buitinė technika gali būti susieta su jūsų nešiojamaisiais įrenginiais, todėl ateityje teks priprasti prie technologijų ruošiant valgį. Prieš įsirengiant virtuvę, svarbu neužmiršti nutiesti prietaisams valdyti būtinų elektros laidų – jūsų vaikai rytoj už tai jums padėkos.
| Elena Mieželė, nuotr. Norbert Tukaj | Studija ArchDesign, Miglė Šalnaitė, nuotr. Andrius Stepankevičius |
Išskirtinis ergonomikos dėmesys skiriamas funkciniams elementams, paslėptiems po sąlygiškai neutraliais fasadais. Stalčiuose įrengiamos patogios suskirstymo sistemos, pritaikytos konkrečioms funkcijoms: įrankiams, puodams, lėkštėms ir pan. Baldų viduje įrengtas LED apšvietimas įsijungia automatiškai, tik atvėrus dureles ar stalčių. Visus vidinius paviršius paprasta nuvalyti, jie malonūs lytėti, patogiai priglunda prie pirštų. Judančius furnitūros elementus lengva varstyti, nes šie judesiai, atliekami gana dažnai, galėtų erzinti ir varginti. Po dekoratyvinėmis plokštėmis paslėpti prieskonių laikymo elementai kruopščiai išdėstyti ištiestos rankos atstumu. Stalviršio aukštis nustatomas pagal konkretaus žmogaus ūgį. Paviršiai, kurie galėtų būti paveikti mechaniškai, karščiu ar cheminėmis medžiagomis, gaminami iš ypač atsparių ilgaamžių medžiagų.
Daugiau nuotraukų:
Žurnalas „Geras Skonis“