Medinės grindys – duoklė natūralumui

Natūrali trauka ir sentimentai verčia žmogų grįžti prie tradicinių vertybių. Viena iš jų – natūralaus medžio grindys. Šios medžiagos klojimas tipiškiausias ir būdingiausias mūsų krašto (beje, visos vidurio platumų šalys tai taip pat pripažįsta) grindų apdailos būdas. Būdamas vienu seniausių ir žinomiausių Lietuvoje, čia pat jis yra pats kaprizingiausias ir keliantis daugiausiai baimių bei abejonių. Nerašytų taisyklių gausa, mitai, apkalbos apie medžio grindis varo vartotojus į neviltį.

Pušis ir eglė

Pakankamai išraiškingas piešinys ir šilta spalva – išskirtinis šių grindų bruožas, kuris paperka „saldų“ stilių mėgstančius vartotojus. Renkantis šias grindis teks susitaikyti su šakomis bei sakingomis ertmėmis. Kuo daugiau šių detalių, tuo didesni jūsų šansai „numušti“ kainą, kuri ir be to yra mažiausia lyginant su kitomis medžio rūšimis. Pušines ir eglines grindis rekomenduojame tik lakuoti, nes grindų alyva į sakingą medį nesigeria. Kadangi minkšta mediena bijo mechaninių pažeidimų, venkite pušį ir eglę kloti „agresyvesnėse“ vietose (koridorius, laiptinė, virtuvė). Šios grindys tinka miegamųjų, vaikų kambarių grindims. T.y. kur jūsų svečiai ir viešnios nevaikšto su aukštakulniais batukais.

Maumedis

Ypatinga medžio rūšis, turinti labai daug sakų, ir tuo pačiu pasižyminti ypatingu atsparumu mechaniniam poveikiui. Venecija ir Peterburgas – tai miestai, kurie stovi ant maumedžio polių, prieš kelis šimtus metų sukaltų „žemyn galva“ į pelkėtą gruntą. Pasirinkus maumedžio grindis ypatingą dėmesį reikia atkreipti į medžiagas, kuriomis dengsite paviršių, nes daugelį skysčių maumedis „atstumia“. Dar vienas ypatumas – ši mediena ilgai „vaikšto“, t.y. vasarą plyšių tarp lentų beveik nesimato, o žiemą jie išryškėja. Gamintojai turėtų garantuoti, kad šio tipo mediena yra teisingai išdžiovinta.

Ąžuolas ir uosis

Dvi medienos rūšys, pasižyminčios labai panašiomis fizinėmis savybėmis. Skiriasi tik piešinys – uosio yra ryškesnių spalvų. Ąžuolas yra pati populiariausia mediena Lietuvoje. Visi gamintojai ąžuolo lentas skirsto į rūšis pagal medienos kokybę. Aukščiausios kokybės lentomis laikomos tokios, kuriose nėra šakų ir medienos pjūvis yra „radialinis“, o žemiausia rūšis yra sendinto tipo lentos, kuriose galimos ne didesnės kaip 15 mm šakos ir „tangentinis“ pjūvis. Nepriimtinas efektas yra iškritusios šakos ir „baltalas“(ryškiai baltesnis medienos šonas). Tokios kokybės lentas reikėtų pirkti labai pigiai arba reikalauti pakeisti kokybiškesnėmis.

Grindų klojimo reikalavimai

Prieš klojant grindines lentas, jos turėtų būti 8–14 % drėgnumo. Tai išmatuojama specialiu prietaisu, kuris drėgnumą įvertina pagal medienos „sugebėjimą“ praleisti elektros impulsus.

Grindys klojamos paskutiniame remonto etape, t.y. pabaigus visus purvinus šlapius darbus (plytelių klojimas, sienų dažymas ir t.t.)

Patalpos drėgnumas, kur bus klojamos grindys, turėtų būti 40–60 %, o betoninė danga pilnai išdžiūvusi. Patikrinti reikia uždėjus 1 m2 dydžio plėvelę ant betoninio paviršiaus. Jeigu per kelias dienas ant jos neatsirado lašelių – betonas sausas.

Lentas grindims toje patalpoje, kur jos bus klojamos, reikia palaikyti bent savaitę iki klojimo tam, kad jos „priprastų“ prie mikroklimato.

Kaip kloti grindis?

Betoninių grindų lygumo ir kokybės įvertinimas ir defektų taisymas – šiuos darbus reikalaukite atlikti statybininkus, kurie statė namą, nes „chaltūrą“ palaidoti po grindų danga – pavojinga.

Būtinai po lagėmis ar plokšte paklokite hidroizoliacinę medžiagą.

Lagėmis arba plokšte idealiai išlyginamas grindų lygis pagal gulsčiuką.

Grindų kryptis turi būti į šviesos pusę, kadangi taip mažiau matomi sujungimai tarp lentų. Lagės klojamos statmenai grindų, kruopščiai kas 60 cm (60 stebuklingas skaičius, kuris dalinasi iš 1,2,3,4,5,6), kai lentų storis 25-40 mm.

Tarp lagių ir lentų galima padėti paminkštinimo sluoksnį, kad lentos neturėtų tiesioginio kontakto su lage, nors gerai išdžiovintai medienai tai nebūtina. Šimtus metų mes to nedarėme.

Kad mediena neskiltų, prieš įsukdami medvaržtį, pragręžkite skylutę; medvaržčio ilgį skaičiuokite taip, kad bent 2/3 jo sulįstų į lagę arba plokštę. Medvaržtį sukite 50 laipsnių kampu į apatinę lentos dalį.

Nuo sienų palikite 1–1,5 cm tarpą, kad „besipūsdamos“ lentos neatsiremtų į sienas. Kitu atveju, vasarą jūs galite aptikti „pilvų“ patalpos viduryje.

Po suklojimo lentas šlifuokite vis smulkindami šlifavimo popierių. Pradžioje naudokite P120 popierių.

Nusiurbę paviršių po šlifavimo denkite jūsų pasirinktu laku arba alyva. Kiekviena medžiaga suteikia skirtingą paviršiaus vaizdą. Savo grindų atraižas pamėginkite padengti skirtingomis medžiagomis. Pamatę efektą gyvai lengviau apsispręsite.

Ko neverta reikalauti iš medienos

Kadangi medis gyvas, požiūris į šią medžiagą turėtų būti be perdėtų reikalavimų jo spalvos, rašto vienodumui. Vakaruose vis populiarėja natūralus (gal net su defektais) raštas, kuris pabrėžia medžiagos natūralumą.

Kaip bebūtų, išdžiovinta mediena vis tiek šiek tiek vaikšto, todėl liguistas bandymas paslėpti siūlus tarp lentų greičiau išves iš proto jus nei medį. Tam, kad šios siūlės būtų visada matomos vienodai – lentos kampai apdirbami 45 laipsnių ir 1 mm gylio nuopjova.

Mediena – sąlyginai minkšta medžiaga, todėl paklojus ją prieškambaryje galima tikėtis įdubimų ar įbrėžimų nuo smėlio ar aštrių kulniukų. Jeigu klojamos kietųjų rūšių (ąžuolo, raudonmedžio) grindys – jos yra pakankamai atsparios, tačiau lakas tokiose vietose nepriimtinas, o paviršiai turi būti alyvuojami. Alyvuotas raudonmedžio grindis rasite Vilniaus Akropolio koridoriuose ir Kopenhagos oro uosto laukimo salėse.

Leistini medienos nukrypimai nuo normos

Nukrypimai nuo matmenų ne daugiau 0,5–1 proc. viso matmens ilgio.

Sveikų šakų skaičius 1–2 vnt./1 m, jeigu nėra deklaruojama, kad tai rinktinė rūšis ne šakų. Sveika šaka negali būti juodos spalvos.

Medienos raštui dėl vientisumo ar rašto vienodumo reikalavimai nekeliami, nors dažnas priekabus klientas sulyginęs dvi lentas nustemba radęs 10 skirtumų. Jei jūs randate tiek ir daugiau skirtumų – jūsų požiūris normalus.

Medienos drėgmė turėtų svyruoti tarp 8–14 %. Jeigu medis drėgnesnis – tokių lentų dėti negalima arba geriausiu atveju teks susitaikyti su piršto storio plyšiais.

Apatinėje (blogojoje pusėje) grindinės lentos dalyje galimi įvairūs defektai Jų buvimas nekelia įtarumo, net jei defektas yra ištisas per visą pjūvį.

Tekstas: Vytautas Gurevičius