„Permąstant Juozą Balčikonį“

Iliustracijoje: Julijaus Balčikonio audiovizualinio projektą „Permąstant Juozą Balčikonį“ fragmentas (2012). Fotografija, kurioje eksponuojamas Juozo Balčikonio kurtas interjero dekoro komplektas ir Jono Prapuolenio autorinių baldų komplektas (apie 1970).

VDA maloniai visus kviečia į trečiąją tarptautinę šiuolaikinio meno mugę ARTVILNIUS'12, kurioje VDA Tekstilės galerija „Artifex“ pristatys Julijaus Balčikonio naujausią audiovizualinį projektą

„Permąstant Juozą Balčikonį“.

 

ARTVILNIUS'12 mugė veiks 2012.06.27-07.01d.  nuo 11 iki 20 val. (sekmadienį 11-17 val.)
Litexpo parodų ir kongresų centre (Laisvės pr. 5, Vilnius).

 

Julijus Balčikonis – garsios dailininkų dinastijos atstovas. Julijus gyvena savo senelio – tekstilės klasiko Juozo Balčikonio (1924–2010) namuose Vilniuje, Šilo gatvėje, jį supa senelio asmeniniai daiktai, kūryba ir dailės rinkiniai. Audiovizualinėje instaliacijoje Julijus Balčikonis reflektuoja savo santykį su senelio asmenybe ir jo kūrybos palikimu.

Julijaus Balčikonio projektas „Permąstant Juozą Balčikonį“ grįstas apropriacijos strategija.  Autoriaus valia Juozo Balčikonio autentiški daiktai ir kūriniai bei dokumentinė medžiaga (garso ir vaizdo įrašai, nuotraukos)  perkeliami į galerijos aplinką, suteikiant jiems naujas reikšmes, skatinant kitu kampu pažvelgti į klasiko veiklą ir jo gyvenimo laikotarpį.

Instaliacijoje atkuriamas fotografijoje įamžintas 7-ojo dešimtmečio pavyzdinis interjeras, eksponuotas dailės parodoje tuo metu, kai taikomosios dailės kūrėjai buvo įtraukti į buities modernizavimo programą „dailė – buičiai“. Interjerą, kuriam būdinga moderniai interpretuota liaudiška tradicija, sudaro Juozo Balčikonio grindų kilimas (1967) ir batikos kompozicija, sukurti specialiai eksponuoti drauge su garsiausio to laikotarpio baldų dizainerio Jono Prapuolenio (1900–1980) baldų komplektu. Tokios stilistikos Balčikonio darbai anuomet buvo didelė naujovė, jie prisidėjo prie lietuvių tekstilės modernėjimo.

Julijus Balčikonis aktualizuoja nematomą tekstilės klasiko kūrybos pusę. Tarsi iš nuotraukos nužengusią instaliaciją papildo garsaus Juozo Balčikonio gobeleno „Poezijos pavasaris“ (1972) ir kitų tekstilės kompozicijų techniniai brėžiniai, eskizai – parengiamoji užkulisinė medžiaga, kurią pats Juozas Balčikonis tikriausiai laikytų neverta eksponuoti. Žiūrovams ji atskleidžia dailininko idėjų įgyvendinimo etapus, ieškojimus, mąstymą, kūrybinės valios proveržius. Ši Balčikonio palikimo dalis dar nėra tinkamai įvertinta, nors žiūrovams šiandien ji gali būti labiau intriguojanti nei gerai žinomi užbaigti klasiko kūriniai.

Tai nėra senelio ir anūko kūrybinių idėjų konfrontacija. Į vientisą pasakojimą įsipina Julijaus videofilmas „Liaudies juosta“, sukurtas 2005 m. padedant Juozui Balčikoniui, taip parodant iš kartos į kartą perduodamų tradicijų gyvybingumą. Galima išgirsti 1987 m. darytus „Amerikos balso“ radijo įrašus, bylojančius apie dailininko puoselėtą nepriklausomybės viltį. Iš instaliacijos autoriaus asmeninių patirčių kilęs subjektyvus pasakojimas išauga į platesnį artimo žmogaus meninio palikimo ir jo vietos sovietmečio kultūrinėje panoramoje apmąstymą. Projektas atveria netolimos istorijos klodus, pasakoja šeimos mitą, glaudžiai susipynusį su Lietuvos istorija, kelia mintis apie nepakartojamą asmenybę, jos talento galias, prasiveržusias pro sovietmečiu slopintos meninės individualybės rėmus, skleidusios suvaržytoje visuomenėje naujos estetikos ir  modernizmo idėjas.

Lijana Šatavičiūtė