PIPPO CIORRA – „ARCHITEKTŪROS KURAVIMAS KAIP TEORIJOS FORMA“

 

Nuotrauka iš pranešėjo asmeninio archyvo - „White U“ rekonstrukcija „Japoniško namo“ parodoje MAXXI

 

Kuomet architektūros vertės ir vertinimo klausimai okupuoja dienraščių antraštes. Kuomet architektūrą imame suvokti ne tik kaip tūrį ir plotą. Kuomet architektūrą imame nagrinėti kaip kultūros reiškinį ir ieškome jos analizės įrankių, į Vilnių skaityti paskaitos Architektūros (aktualijų) fonde apie architektūros kuravimą kaip kritikos įrankį atyksta garsus Italijos architektūros kritikas Pippo Ciorra. Nacionalinio Italijos šiuolaikinio meno muziejaus MAXXI architektūros kuratorius, kurio vardas siejamas su šiuolaikinės architektūros žvaigždės titulu, būdamas praktikuojančiu architektu apie žvaigždes rašo, kuruoja jų parodas, analizuoja reiškinius ir intensyviai dėsto. Pokalbio su Pippo Ciorra metu, bus galima išgirsti jo įžvalgas apie svarbiausias pasaulinės architektūros aktualijas bei atsakymus į klausimus – kaip ir kodėl kinta architektūros kuravimo forma bei turinys, su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikinis kuratorius, transformaciją išgyvenančios ”ekonominės architektūros“ rinkos, akivaizdoje?

Pippo teigia, kad architektūros kuravimas, dėl vyraujančių rinkos tendencijų, tampa kultūrine produkcija. Dėl šios priežasties, neretai iš architektūros, kaip disciplinos tikimasi kritinės, socialinės bei politinės vertės ar bent jau subtilios užuominos į tam tikrą diskursą. Tad šiuolaikinės architektūros parodos vertė matuojama gebėjimu ištransliuoti optimalų pranešimą publikai, neretai labiau orientuotai į vizualinę informaciją, nei į kritinį pranešimo aspektą. Architektūros fondo paskaitoje bus nagrinėjama kintanti muziejaus paskirtis: muziejus, kaip vieta architektūros palikimo saugojimui bei viešinimui; muziejus, kaip teorijos bei kritikos agentas, siekiantis aktyvaus ir ne-objektyvaus architektūros asmenybių bei tendencijų žymėjimo; muziejus, kaip atviras tyrimų laukas, provokuojantis naujas disciplinų bei fizines institucines ribas, viena vertus sukurdamas hibridinius laukus tarp meno, politikos, dailės ir kitų kalbų, kita vertus – siekiantis ir aktyviai ieškantis galimybių išplėsti muziejaus atstovaujamą lauką toli už savo fizinių ribų – į miestą ir kraštovaizdį. Pasak Ciorra, kartu su šiuolaikinio meno scena, pasikeitė architektūros parodų specifika, jos tapo atvira terpe eksperimentams ir idėjų sklaidai. Pasikeitus architektūros kuravimo koncepcijai, susiformavo palanki atmosfera sąlyginai naujų srovių, tokių kaip kontekstualizavimas, aktyvizmas, pasakojimas atsiradimui ir populiarinimui. Dėl to, domėjimasis naujausia, su architektūra susieta, tarpdisciplininių tyrimų medžiaga bei profesionalių meno kritikų įžvalgomis, yra neatsiejama architekto ar architektūros kuratoriaus darbo dalis. 

 

 

Architektas, profesorius  Pippo Ciorra (IT) dėsto Ascoli Piceno Architektūros aukštojoje mokykloje (SAD), Camerino Universitete ir yra vyriausiasis architektūros kuratorius MAXXI – nacionaliniame 21 a. meno muziejuje Romoje. Taip pat yra tarptautinės doktorantūros programos ‘‘Villard d‘Honnecourt‘‘ koordinatorius bei Tarptautinės architektūros kritikų asociacijos (CICA – Committee of International Critics of Architecture) narys. Nuo 1981 m.  jo straipsniai,  publikuojami Italijos ir tarptautinėje periodinėje spaudoje.  Šį kritiką, galima pažinti iš jo gausiai publikuojamų knygų bei kuruotų parodų, jis buvo vienintelis europietis žiuri komisijos narys 2016 metų Venecijos architektūros bienalėje.

Pokalbį organizuoja: Architektūros[aktualijų]fondas bendradarbiaujant kartu su Lietuvos kulturos institutu.

Pokalbio rėmėjai: Modernaus meno centras (MMC).

Pokalbis anglų kalba vyks 2017 m. sausio 11 dieną, trečiadienį, Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje. Pokalbio pradžia 20.00 val. Renginys nemokamas.

Nacionalinė dailės galerija >>