Projekto „Rąstinių namų gelbėjimo ypatumai“ rezultatai - Interjeras.LT

Projekto „Rąstinių namų gelbėjimo ypatumai“ rezultatai - Interjeras.LT

Projekto „Rąstinių namų gelbėjimo ypatumai“ rezultatai - Interjeras.LT

Projekto „Rąstinių namų gelbėjimo ypatumai“ rezultatai - Interjeras.LT

Projekto „Rąstinių namų gelbėjimo ypatumai“ rezultatai - Interjeras.LT

BOSTIK URETHANE 2637

Bostik Urethane 2673 yra vienkomponentė medžiaga, kurios pagrindas yra poliuretanas. Ji skirta sujungimams sandarinti sodybose, pirtyse. Po reakcijos su drėgme junginys sukietėja, tampa patvaria gumos plėvele, gerai judančia jungtyse ir apsaugančia nuo išorinės temperatūros skirtumo.

Dar praėjusių metų rudenį vykome pas Lietuvos meteorologijos asą – Naglį Šuliją, siekdami jį ir jo šeimą išgelbėti nuo žiemos speigų bei išaiškinti, kaip veikia sandarinimo medžiaga. Pasirodžius straipsniui (2011 m. rugpjūčio numeryje) apie „antrąją“ rąstinių namų pusę, suteikiančią nemažai galvos skausmo jų savininkams, į mus kreipėsi įmonės „Bostik“ atstovai ir pasiūlė sprendimą kaip greitai ir efektyviai užsandarinti rąstinių namų plyšius ir apsaugoti namą nuo šalčio srautų. Nenorėdami, kad N. Šulijos šeima šaltų dar vieną žiemą, surengėme eksperimentinį projektą: ankstyvą 2011-ųjų rudenį N. Šulijos namas buvo užsandarintas poliuretano hermetiku Bostik Urethane 2637. Šiandien vėl lankomės pas meteorologą ir teiraujamės, kaip pralėkė jo žiema, kas pasikeitė po rąstinio namo gelbėjimo akcijos...

Jei palygintumėte savo šeimos gyvenimą šią ir ankstesnėmis žiemomis, kokius pokyčius įžvelgtumėte?

Kiek pamenu, pernai vasario mėnesį keletą savaičių vyravo apie –20–25 C temperatūra. Dukra Elžbieta dar buvo visai mažytė, todėl Giedrė (N. Šulijos gyvenimo draugė, – aut. past.) viena ranka sūpuodavo lopšį, kita ranka nuolat malkomis pildydavo židinį. Visame name jautėsi žvarbaus šalčio srautai, o, būdamas keletą metrų nuo sienos, kiekvienas galėjo nusakyti vėjo kryptį. Buvo šalta. Kai užsandarinome namą hermetiku Bostik Urethane 2637, nekantraudami laukėme žiemos, stebėjome, kokia ji bus šiemet. Pirmasis egzaminas namui buvo vėjuotą rudenį. Vieną vakarą jaukiai sėdėdami namie girdėjome už lango siaučiantį audringą vėją ir netikėtai su Giedre nustebome, kad namo viduje vėjo nejautėme. Mums tai buvo nauja ir neįprasta, nes rudenį situacija name nelabai skirdavosi nuo situacijos lauke. Tokia namų šiluma džiugino ne tik vėjuotą rudenį, bet ir įsibėgėjus žiemai. Net per didžiausius šalčius namie buvo jauku ir šilta. Galiausiai, po 5 metų vargo ir įvairių bandymų, galiu pasidžiaugti, kad gyvename šiltame name. Tokiame, kokio tikėjausi nuo pat pradžių...

Šildote grindis ir malkomis kūrenate židinį. Ar namo sandarinimas turėjo įtakos kietojo kuro sąnaudoms, lyginant su ankstesniais metais?

Ankstesniais metais sunkvežimiukai malkų nespėdavo vežti, atrodo, tik iškraunu, ir jų jau nebėra. Nuolat kūrendami sunaudojome apie 50 kubų kietojo kuro, o ši žiema dėl kuro sąnaudų mums buvo labai palanki. Galiu drąsiai teigti, kad sunaudojome apie 40 procentų mažiau malkų.

Bet pripažinkite, ši žiema buvo pakankamai šilta....

Ankstesniais metais lygiai taip pat buvo ir šiltesnių, ir šaltesnių periodų, todėl vertindamas visą šaltąjį periodą galėčiau teigti, kad jie buvo panašūs ir tai didelės įtakos kuro sunaudojimui neturėjo. Tikiu, kad didžiausią įtaką padarė namo sandarinimas.

Daugiau informacijos rasite www.bostik.lt

Nuotraukos Dariaus Gumbrevičiaus

Kiti su šia tema susiję straipsniai:

SPECIALUS RĄSTINIŲ NAMŲ GELBĖJIMO PROJEKTAS SU „BOSTIK“