Senovinė baldų dvasia – ne tik klasikiniam interjerui

Nuotraukose: architektės                       Rasos Kamarauskaitės                     klasikinio interjero projektas.

Fotografė: Eglė Ščerbinskaitė

 

 

Senovinių ir antikvarinių baldų „apgyvendinimas“ šiuolaikiniame interjere – neišsenkanti tema, mat tokie namų ar viešųjų erdvių atributai turi išliekamąją vertę – keliaudami iš kartos į kartą, jie kuria ne tik naujas idėjas būstui, bet ir įgauna neatrastų prasmių bei reikšmių. Pravėrus „Rumšiškių baldų centro“ duris, iškart į akis krenta gausybė stilingų savas istorijas įkūnijusių daiktų – nuo krėslų iš Balio salos, rytietiškų baldakimų, iki kelis šimtmečius menančių ginklų ir kitų antikvarinių interjero detalių.

Šiuo metu Rumšiškių širdyje įsikūrusiame baldų centre, dviejų tūkstančių kvadratinių metrų plote, eksponuojama per 1500 senovinių ir antikvarinių daiktų. Šeimos verslo istorija, prasidėjusi kone prieš dvidešimtmetį, šiandien Lietuvai brėžia ne tik antikvarinių daiktų interjere tendencijas, bet ir atveria neribotas galimybes – gausybė preciziškai atrinktų vienetinių daiktų kantriai laukia savo naujojo šeimininko.

„Šios veiklos pradžia buvo ne ką mažiau sunki negu įdomi: iš pradžių iš Vokietijos tiesiog veždavome naudotus daiktus ir jais prekiavome Lietuvoje, tačiau neilgai trukus supratome, kad galime padaryti kur kas daugiau. Pradėjome ieškoti unikalių baldų aukcionuose, radome partnerių visoje Europoje – Prancūzijoje, Olandijoje, Belgijoje, Anglijoje bei Skandinavijos šalyse. Prioritetus visada teikiame autentiškiems daiktams“, – apie antikvarinių daiktų verslo pradžią kalba „Rumšiškių baldų“ direktorius Morenas Jasevičius.

Pasak jo, šiuo metu senovinių daiktų rinka Lietuvoje vis dar turi kuo nustebinti – žmonėms tokių baldų reikia, o įdomiausia tai, kad antikvarinių daiktų mados skirtingai keliauja per Lietuvos miestus – pavyzdžiui, vienokio stiliaus baldus vertina sostinės klientai, kitokius – Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir t.t. 

„Pastebime, kad vilniečiai, kurdami savo namų interjerą, atranda vintažinio stiliaus baldus, nors šiuo metu jie Lietuvoje dar nėra labai madingi. Žmonėms, matyt, reikia tam subręsti. Juk daug kam šio laikotarpio baldai primena sovietmetį. Galima būtų paminėti, kad Provanso stiliaus interjero baldai ir kitos detalės sparčiai skinasi kelią. Tokius baldus žmonės ne tik mielai perka, bet ir negaili laiko bei pinigų jų restauracijai“,  – dėsto M. Jasevičius.

Dauguma ekspozicijoje esančių baldų – 18 a. pab. – 20 a. pr. „Ne visų tokio laikotarpių baldų kokybė yra tokia, kad juos iš karto būtų galima eksploatuoti. Taigi pats gyvenimas padiktavo dar vieną mūsų įmonės veiklos kryptį – restauraciją, kuri Lietuvoje taip pat sparčiai populiarėja. Ne tik privatūs asmenys, bet ir verslo atstovai jau kurį laiką teikia pirmenybę autentiškiems daiktams. Nors procesai netrumpi – kartais tenka laukti ir kelis mėnesius, vis dėlto senovinių daiktų mylėtojai entuziazmo nepraranda. Kai supranti nauja-sena vertę, viskas galvoje susidėlioja kitaip. Ne paslaptis, kad kartais už tą pačią pinigų sumą gali nusipirkti jau naudotą, vertę turintį daiktą. Vis dėlto dažnai pinigai išleidžiami gražiam, bet nekokybiškam baldui, kurį trumpai panaudojus vis tiek tenka išmesti“, – pastebi „Rumšiškių baldų“ atstovai.

Jei baldo minkštoji dalis labai nusidėvėjusi, pasirinkus šiuolaikišką ilgai tarnaujantį audinį, yra galimybė pakeisti estetinę išvaizdą, tačiau išsaugoti vertingą korpusą. Moderniame interjere vis dažniau atsiranda stilingų senovinių detalių, kurios tarsi „gaudyklė“ – padeda nepavargti nuo monotoniško vaizdo ir sukelia naujų minčių – istoriją turintys daiktai skatina juos vertinti.

www.rumsiskiubaldai.lt

 

Parengė Žydrė Dargužytė