• Interjero tendencijos 2017
  • Kuo Lenkijos dizainas skiriasi nuo lietuviško?
  • Holivudiškas biuras
  • Namai pagal gamtą
  • Istorinis buto interjeras
  • Interjero kristalų spindesys
  • Architektūros kalba
  • Interviu su architekte G. J. Bernotiene
  • Art nouveau renesansas
  • Bavarijos kultūros atspindys
  • Žalsvai melsva paletė Paryžiaus širdyje
  • Naujos Aukštamiesčio idėjos
             
         
Išskirtinis siluetas Manhatano miestovaizdyje

Fotografijos: Iwano Baano, Nico Lehouxo
Vieta:
Niujorkas, JAV
Realizacija: 2016 m.
Tekstas: Gintautės Kisieliūtės

Viena garsiausių architektų bendrovių pasaulyje BIG (Bjarke Ingels Group) šiemet pristatė dar vieną originalų projektą, kaip visada pasižymintį ne tik nuosaikiomis architektūrinėmis formomis, stipria vietovės analize ir būsimų gyventojų poreikiais. Projektas vadinasi „VIΛ 57 West“. Niujorkui visiškai neįprasta ir nebūdinga architektūrinė tipologija – netaisyklingų formų 32 aukštų dangoraižis, kurio paskirtis – 709 gyvenamieji būstai su didesniu nei 2 000 m² vidiniu sodu pastato šerdyje, visiškoje apsuptyje nuo didmiesčio triukšmo.

 

             
         

Kūrėjų planas – apie šviesą

Fotografijos: Lisos Petrole
Vieta: Torontas, Kanada
Realizacija: 2015 m.
Tekstas: Julijos Belickienės

Viena pagrindinių projekto sąlygų buvo maksimaliai išplėsti gyvenamosios erdvės ribas ir sukurti būstą, atitinkantį visus šeimos poreikius, tačiau savo stiliumi nekonfrontuojantį su supančia aplinka, veikiau priešingai – įsiliejantį į rytinės Toronto dalies kaimynystę.

Autorius įkvėpė originalus Viktorijos laikų stiliaus pastatas ir tuometinis gyvenimo tempas kaimiškoje vietovėje. Jie pasitelkė naujoviškas idėjas bei šiuolaikinės architektūros kalbą ir į vietą pažvelgė naujai ir šiuolaikiškai. Didelį dėmesį kūrėjų komanda skyrė šviesai ir natūralioms medžiagoms.

             
         

Namai pagal gamtą

Fotografijos: Tomo Arbano, Navido Aali
Vieta: Torontas, Kanada
Realizacija: 2016 m.
Tekstas: Gintautės Kisieliūtės

Jau iš būsto išorės galima numanyti apie užsakovų pagarbą gamtai ir ryšį su ja. Fasadas apkaltas natūraliomis skirtingų dydžių medinėmis lentelėmis, kurių proporcijų skirtumas ne tik suteikia malonaus, švelnaus mirgėjimo, bet ir žaismingai komponuojasi su juodais apvadais įrėmintais įvairaus dydžio langais. Švelni, natūraliai sendinta pilkšva spalva ir faktūriški tonų perėjimai nuo tamsesnio prie šviesesnio dera su giliai rusvais garažo vartais, o juodos lauko durys, konstrukcijos, grubūs betoniniai laiptai ir stiklinis turėklas suteikia plokštumų išdėstymui modernumo.

             
         

Pirmoji tarp lygiųjų

Tekstas: Jono Malinausko

Tęsiame pasakojimą apie žymių moterų indėlį į pasaulinę dizaino ir architektūros raidą. Prisipažinsiu: nors Gae Aulenti (1927 – 2012) vardą XX a. Italijos dizaino kontekste girdėjau ne vieną kartą, kūrėjos moteriška prigimtimi galutinai įsitikinau tik tuomet, kai išvydau keletą žinomų jos kūrinių Milano trienalės rūmuose surengtoje parodoje „Moterys dizaine“. Toks netikėtas atradimas paskatino smarkiau susidomėti žymiosios XX a. vidurio Italijos menininkės kūryba – juolab tais laikais moters profesinė sėkmė dizaino srityje buvo veikiau išimtis nei taisyklė.

             
         

Interjero tendencijos 2017

Tekstas: Gintautės Kisieliūtės

Nei per anksti, nei per vėlu aptarti pamažu įsivyraujančias interjero tendencijas, kurios visai netrukus užkariaus mūsų namus. Apibendrinant galima pastebėti, jog žmonės pradeda kiek pavargti nuo juos supančių technologijų ir stengiasi susikurti saugią aplinką, kurioje galėtų atsiriboti, pailsėti, atsipalaiduoti. Suformuoti tokią atmosferą padeda kai kurie spalviniai deriniai, tačiau tam tikri dizaino elementai vis dėlto pasižymi aktyvumu, smagumu, mobilumu ir spalvingumu. Tokie interjero tendencijų skirtumai atsirado dėl dviejų mūsų gyvenimiškų pomėgių: mėgautis namų šiluma bei jaukumu ir patirti nuotykius naujose vietose, kelionėse. Ši ideologija persikels į mūsų būstus 2017-asiais.

             
         

Pirmoji pažintis su Lenkijos dizaino scena

Tekstas: Audronės Drungilaitės

Nors Lenkija – artima Lietuvos kaimynė, susidurianti su panašiomis ekonominėmis, socialinėmis problemomis, tačiau kultūrinis gyvenimas kirtus šalies sieną, rodos, gerokai suaktyvėja. Tiek mažesniuose, tiek ir didesniuose šalies miestuose jau veikia bent po vieną Lietuvos mastu tikrai didžiulį kultūros centrą – modernios architektūros urbanistinį šedevrą, su puikiai skirtingai veiklai pritaikytomis salėmis, ekspozicijų ir darbo erdvėmis.

 

Žurnalas: „Centras“