Dizaineris Artūras Čižiūnas: „Vis dar ieškau tobulo savo svajonių namo recepto“


 

  Dizaineris Artūras Čižiūnas ir jo darbai pastaruoju metu susilaukia vis daugiau visuomenės dėmesio – apie juos
ne tik aktyviai kalbama žiniasklaidoje, bet ir teikiami apdovanojimai. Savo pašaukimą garsus interjerų kūrėjas
sako pajautęs dar vaikystėje, tačiau gyvenimo kelias susiklostė taip, kad ne iš karto pavyko įgyvendinti svajonę
– teko baigti su menu iš esmės nesusijusias studijas bei ilgus metus dirbti kitokio pobūdžio darbą. Vis dėlto
svajonės yra stipresnės – jaunas vyras ne tik įkūrė projektavimo biurą, kuriam vadovauja, bet ir nuolat stažuojasi
užsienyje bei įgyvendina išskirtinius interjero projektus klientams, vertinantiems precizišką ir kokybišką
darbą. Su A. Čižiūnu kalbamės apie kūrybinius impulsus, nuveiktus darbus ir ateities planus.

Kaip prasidėjo Jūsų, kaip dizainerio, kelias?
  Šį kelią pradėjau dar vaikystėje. Tai veikiausiai galima vadinti pašaukimu arba likimu. Vaikystėje patikdavo piešti, vėliau braižyti ir kurti. Kaip dabar prisimenu, jog būdamas jaunas, svajodavau apie savo paties suprojektuotą namą – ruošdavau eskizus bei braižydavau įvairiausius galimus jo variantus.Tiesa, dar ir dabar svajonių namą braižau savo mintyse, kurias kartais perkeliu ant popieriaus,bet kol kas neradau jo tobulo „recepto“, vis dar nesiryžtu statyboms. Šioje situacijoje tiktų posakis „batsiuvys be batų“. Suprojektuoti namus pačiam sau, mano nuomone, yra pats sunkiausias kiekvieno projektuotojo uždavinys, kurį ne visi ryžtasi įgyvendinti. Didelis patirties ir žinių bagažas itin trukdo kuriant namus sau pačiam, nes norisi interjere panaudoti daugelį skirtingų detalių, sprendimų ar interjero elementų. Visa tai leidžia kaskart sudėlioti skirtingus interjerus ar jų stilistiką bei visumą. Dėl šios priežasties itin sunku apsispręsti, kokio stiliaus namo ar jo interjero iš tiesų norisi, nes kiekvienas iš variantų galėtų būti savitai įdomus ir originalus. Baigęs vidurinę mokyklą, pasirinkote ne architektūros studijas.

Ar tai turėjo įtakos tolimesnei Jūsų karjerai?
  Tuo metu, kai aš baigiau mokyklą, į architektūros specialybės stojamuosius reikėjo atsinešti pieštuku pieštą taburetę ir tai mane atgrasė bei pastūmėjo pasirinkti kitą specialybę bei studijas Jūreivystės mokykloje. Ten pavyko itin ištobulinti braižymo sugebėjimus, trimatį mąstymą, kuris šiandien itin padeda projektuojant pastatus bei jų interjerus. Baigęs šias studijas, savo pašaukimo ieškojau kitose srityse, tad teko studijuoti transporto ekonomikos bei vadybos mokslus Klaipėdoje ir Vilniuje. Sėkmingai baigiau ir dirbau šioje srityje, kol vis dėlto, išbandęs visas įmanomas pozicijas, pajutau, jog monotoniškas, pastovus ir rutininis darbas tikrai ne man. Trūko kūrybos bei iššūkių, naujovių, kurios skatintų tobulėti, ieškoti įvairių naujų sprendimų, o vėliau džiaugtis ir mėgautis atlikto darbo rezultatais.


 
 

 

Kada įvyko tikrasis lūžis, kai supratote, jog galite kurti interjerus kitiems?
  Prieš beveik aštuonerius metus, kai įsigijau pirmąjį nuosavą būstą. Tada teko nemažai prisidėti kuriant pirmąjį savo namų interjerą, būtent tada ir supratau, kuria profesine linkme turėčiau judėti bei kur galėčiau tobulinti savo žinias ir sugebėjimus. Tai buvo iššūkis pačiam sau, tuomet pasakiau, jog tai, ko ėmiausi kurdamas namų interjerą sau, man itin patinka ir žavi. Supratau, jog tai bus dar viena
mano profesija ir specialybė, kurioje privalau tobulinti savo žinias bei mokytis visų šios srities subtilybių. Tai tenka daryti iki šiol, nes šioje srityje niekuomet negali stovėti vietoje ir privalai tobulėti, domėtis įvairiomis naujovėmis bei sugebėti
stebinti galimus ir esamus užsakovus, kolegas bei patį save.

Ar teko paragauti samdomo darbo, ar iš karto ėmėte ir pradėjote savo verslą?
  Samdomo darbo interjerų kūrimo ar projektavimo srityje nėra tekę ragauti. Pasirinkau sunkesnį kelią –
įkūriau projektavimo biurą ir taip pradėjau naują veiklą su naujais iššūkiais. Šis kelias pasirodė man įdomesnis, labiau intriguojantis bei reikalaujantis didesnių pastangų, dėmesio ir žinių. Tai skatino greitai mokytis ir tobulėti, nebuvo kada tinginiauti bei slėptis kam nors už nugaros. Lietuvoje labai daug dizainerių ir visi, regis, radę savo nišas. O Jūs tampate vis populiaresnis, visuomenėje vis daugiau kalbama apie Jūsų darbus.

Kas Jums padėjo taip stipriai įsitvirtinti?
  Taip, Lietuvoje išties itin daug dizainerių, tačiau klausimas, kurie iš jų yra profesionalūs dizaineriai, turintys didelį žinių bagažą bei patirties. Įsitvirtinti šioje srityje man padėjo ryžtas, pasitikėjimas savimi bei savo jėgomis, nepaliaujamas domėjimasis dizaino naujovėmis ir galbūt dievo dovana, sugebėjimas kurti, atskirti daugiau nei šešiolika spalvų, išlavinta vaizduotė bei trimatis mąstymas ir matymas. Be to, beprotiškas noras tobulėti ir realizuoti savo idėjas, kurių esu kupinas.


Su kokiais sunkumais susidūrėte pradėjęs nuosavą verslą?
  Sunkiausia buvo susitaikyti su beprotiška biurokratija: krūvos nereikalingų dokumentų, žurnalų, kuriuos tekdavo pildyti, tuomet netgi nelikdavo pakankamai laiko kūrybiniam darbui bei procesui. Vėliau tai teko išmokti derinti arba daugiau dirbti naktimis.
 

Kuo Jūsų studija yra išskirtinė kitų panašias paslaugas teikiančių įmonių kontekste?
  Ją iš kitų studijų išskirčiau galbūt tik tuo, jog mes be išimties kiekvienais metais stažuojamės užsienyje, lankomės įvairiose pasaulinėse parodose, daug dėmesio skiriame naujovėms ir kuriame ne sau, o kiekvienam užsakovui atskirai. Kiekvienas kuriamas interjeras yra ne mūsų vizitinė kortelė, tačiau išskirtinai konkrečiam užsakovui skirtas darbas ir kūrinys bei jo lūkesčius, poreikius ir galimybes atitinkantis interjeras.

   

 


Kokiu savo sukurtu dizaino stebuklu labiausiai didžiuojatės?
  Nė vieno darbo nevadinčiau dizaino stebuklu. Tai –didelių pastangų ir kruopštaus darbo rezultatas. Vis dėlto turiu pripažinti, jog pamalonina tai, kai pamatau, jog mano idėjas aplinkiniai kopijuoja ar transformuoja, vėliau tai pristatydami kaip savo kūrinį. Tai parodo, jog esu vienu laipteliu aukščiau nei tie, kurie tai daro. Paminėčiau keletą įdomesnių projektų, prie kurių teko daug ir intensyviai dirbti, pasisemti tarptautinės patirties, mokantis iš kolegų užsienyje. Vienas iš tokių projektų būtų bendrovės „Palink“ užsakymas sukurti naują IKI parduotuvių stilių. Vėliau teko keisti visų IKI Prenium, IKI ir IKI Experess parduotuvių interjerus. Kitas ganėtinai įdomus ir daug naujų žinių ir pastangų pareikalavęs projektas buvo Užsienio reikalų ministerijos užsakymas sukurti interjerus patalpoms, skirtoms Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungoje. Kadangi tai buvo naujas projektas ir nauja patirtis Lietuvos Respublikai, Užsienio reikalų ministerijai bei iššūkis man pačiam, teko vykti stažuotis į Daniją bei pasisemti patirties iš kolegų architektų, kurie tuo metu įrenginėjo patalpas, skirtas Danijos pirmininkavimui Europos Sąjungoje. Taip pat didžiuojuosi kašmyro rūbų parduotuvės „Fame Fashion“ įrengimu Londone. Tai buvo itin gera patirtis ir praktika, atverianti duris užsienio rinkose bei padėjusi suprasti dizaino kūrimo subtilybes svetur.

Kokio tipo interjerus Jums labiausiai patinkakurti? Iš kur semiatės įkvėpimo, kaip mokotės, kas Jums yra autoritetas architektūros ir dizaino srityje?
  Kiekvienas interjeras yra įdomus. Tenka kurti privačius butų, namų interjerus, komercinių erdvių, biurų, grožio salonų, visuomeninius parduotuvių, kavinių bei restoranų. Su pastaraisiais šiek tiek sudėtingiau nei su privačiais, nes jie kuriami didelei visuomenės daliai, o ne konkrečiam užsakovui, ir kurdamas juos jau privalau atsižvelgti į daugelio požiūrį, stereotipus ar mentalitetą. Patirties semiuosi daug keliaudamas ir tyrinėdamas aplinką, mokydamasis iš kitų klaidų, dalyvaudamas įvairiose parodose ir renginiuose bei domėdamasis interjerais spaudoje, knygose. Didžiausiu savo autoritetu architektūros ir dizaino srityje įvardinčiau Saha Hadid, Philippe Starck, Patricia Urquiola, Santiago Calatrava, Fernando ir Humberto Campana, Karim Rashid ir kt.

Esate gavęs ne vieną apdovanojimą, kuris įrodo, kad Jūsų darbai vertinami ir inovatyvūs. Kurį iš apdovanojimų labiausiai
vertinate? Kodėl?
  Pats maloniausias ir netikėčiausias apdovanojimas buvo pirmasis – už netradicinį „Tautos interjerą”. Tai tapo tarsi pirmųjų darbo metų šioje srityje įvertinimas ir pripažinimas, įrodantis, jog pasirinkau teisingą profesiją ir einu teisinga linkme. Tai paskatino ir toliau judėti tokiu keliu, nebijant iššūkių ir naujovių. Po jo gavau daug kitų apdovanojimų. O labiausiai vertinu apdovanojimą už visuomeninį restorano
„Wok to Walk” interjerą. Tuo metu tokio pobūdžio restoranas buvo absoliuti naujiena Lietuvoje, teko vykti net į Amsterdamą ir susipažinti su visa tokių restoranų specifika bei keliamais reikalavimais, o vėliau pritaikyti jį lietuvių mentalitetui bei pomėgiams. Teko itin įtikinėti olandus interjerą derinti prie lietuvaičių pomėgių ir tradicijų, tačiau jiems pareikalavus keisti lietuvių įpročius ir mentalitetą maitinimo sektoriuje, vis dėlto reikėjo paieškoti originalesnių sprendimų restorano interjerui, kurie vėliau neliko nepastebėti ir buvo įvertinti kaip lyderiaujantys.


Kuriate įvairius interjerus: jie emancipuoti, tarsi būtų skirti labai išsilavinusiems, prabangą ir preciziškumą bei skandinavišką
„grynumą“ mėgstančioms asmenybėms. Ar ir pats esate toks gyvenime ir kūryboje – konkretus, kryptingas, aiškiai dėstantis mintis?
  Tikrai taip, esu užsispyręs, reiklus, preciziškas ir pedantas. Viskas, ko imuosi, privalo būti baigta ir įgyvendinta tobulai ir nepriekaištingai, išbaigta iki paskutinių detalių. Būna labai sunku susitaikyti su dalinai baigtais ar užsakovų pačių pakoreguotaisinterjerais, nesuderinus su įdėjos autoriumi. Tai –tarsi nebaigtas tapytojo paveikslas, kuriame trūksta detalių, spalvų ar išbaigtumo, tarytum žmogus be veido. Interjerus visuomet kuriu kryptingai, neleisdamas užakovui per daug blaškytis, kad pats nepasimestų stilistikos, medžiagų ar detalių gausoje, kurios vėliau niekaip nesugebės kontroliuoti, suvokti bei aprėpti.
 

Ar leidžiate užsakovui aktyviai dalyvauti kūrybiniame procese, ar visgi iš anksto nuteikiate, kad pagrindiniu smuiku griešite Jūs?
  Taip, pagrindiniu smuiku visuomet groju aš, nes jei žmogus kreipiasi į spacialistą pagalbos ir jį samdosi konkrečiam tikslui, vadinasi, jam reikia specialisto – interjero dizainerio, o ne konsultanto, patarėjo ar interjero psichologo paslaugų. Užsakovui visuomet leidžiu dalyvauti tik pradiniame kūrybiniame procese, kai parenkama jam tinkama interjero stilistika bei pritaikomos medžiagos, derinami sprendimai dėl detalių pasirinkimo, tačiau jokiu būdu neleidžiu kištis į techninius sprendimus ir procesus. Tai – jau mano „smuikas“, kuriuo privalau groti pats. Juk kiekvienas eidamas pas stomotologą ar kitą specialistą nesako jam, ką ir kaip turėtų daryti. Ko siekiate šiuo metu – kokios yra  

Jūsų, kaip dizainerio, kaip studijos vadovo, kaip žmogaus ambcijos?
  Didžiausias siekis ir svajonė būtų dirbti su tokiu užsakovu, kuris visiškai pasitiki projektuotoju-autoriumi ir visiškai nesikiša į kūrybinį procesą bei leidžia iki galo įgyvendinti sugalvotą bei jam pristatytą interjero koncepciją.

Dėkoju už pokalbį!

 

 

Interjero autorius: dizaineris Artūras Čižiūnas

Fotografijų autorius: Darius Petrulaitis.

Žurnalas: ,,Interjeras.lt. pataria“