Gyvenimas gamtos prieglobstyje

Parengė – Julija Belickienė 
Nuotraukos
– Artūro Moisiejenko

Sklypo plotas – 11 arų, jame įsikūręs 93 m² gyvenamasis namas.

 

Laurynas ir Giedrė

 

Užmiesčio ramybe dvelkiantis gyvenamasis namas Valų kaime, įsikūręs šalia Vilniaus miesto, netoli Grigiškių, išsiskiria nepaprasto grožio gamta ir draugų bendruomenės idėja gyventi tiesiog kaimynystėje.
Sekmadienio popietę susitikę su būsto šeimininkais Laurynu ir Giedre kalbamės apie tai, kaip kurti namus, kurie atspindėtų juose gyvenančius žmones, apie laikui nepavaldžius daiktus, kuriuos gera prikelti naujam gyvenimui ir draugus, su kuriais smagu dalintis kaimynystės džiaugsmais ir kurti jauną, aktyvią ir savarankišką bendruomenę.

 

Papasakokite, kaip sugalvojote apsigyventi Valų kaime? Kaip kilo draugų bendruomenės idėja?

Viskas prasidėjo nuo vienų mūsų draugų: Mindaugo ir Jūratės. Jie pirmieji aptiko šį vaizdingą kraštovaizdį Vilniaus pakraštyje ir surado čia parduodamą seną sodybą. Ji buvo išlikusi nuo ankstesniųlaikų (senoji Valų kaimo vietovė), o dabar – aplink susitvėrę tradiciniai sodai.Taigi, jie įsigijo didelę kaimišką sodybą, padalino į du sklypus ir parengė gyvenamojo namo projektus. Vieną iš dviejų sodybos dalių mes iš jų ir nusipirkome.

Draugų bendruomenės idėja susiformavo organiškai: jie pirmieji pradėjo gyvenamojo sklypo paieškas ir pasiūlė mumstoje pačioje vietovėjeieškotis sklypo. Taip kilo mintis, kad kaimynystėje galėtų apsigyventi draugai, susikurtibičiulių bendruomenė. Iš pradžių kiek atsargiai žiūrėjome į gyvenimą su draugais kaimynystėje: draugauti smagu, tačiau ilgainiui atsiranda bendrų buitinių sąlyčio taškų.

Tačiauši idėja visiškai pasiteisino: dabar į šias apylinkes atsikraustė dar 5 šeimos, vėliau susidraugavome ir su visais kitais (juokiasi). Jaučiamės puikiai ir gyvename smagiai.

 

 

 

Iš draugų įsigijote jau parengtą namo statybos projektą, kurį galėjote perplanuoti tik iš vidaus. Šiam darbui ir vėl pasitelkėte draugus  – pažįstamą architektą. Kokias vidaus erdves Jums padėjo suplanuoti architektas?

Kai galvojome apie šio būsto įsigijimą, jau turėjome parengtą architektūrinį namo projektą ir buvome gavę statybųleidimą. Tad išoriškai jo vizijos negalėjome keisti: turėjome išlaikyti tas pačias proporcijas. Tačiau perplanavomevidaus erdves, pakeitėme funkcines zonas.

Pagal pirminį projektą namas turėjo būti aukštas. Norėjome pasidaryti daugiau gyvenamosios erdvės, tad įsirengėme antresolinį aukštą.Jame yra miegamasis. Architektas Justas Dūdėnas padėjo suplanuoti natūralų apšvietimą visame pastate: papildomai įrengti stoglangiai, duvienas priešais kitą išsidėstęįėjimai aprūpina prieškambario erdvę šviesa ir nutiesia taką į vidinį kiemą.

Architekto Justo Dūdėno vizija perplanuojant vidaus patalpas rėmėsi šviesos kritimo komponavimu, geometriniu išdėstymu visame name: atidarius durisšviesakrinta išilgai, per stoglangius – skersai. Tokia šviesos komponavimo idėja visiškai pasiteisino.

 

 

Kitose erdvėse išnaudojote namo aukštį ir įsirengėte miego vietą antresoliniame aukšte. Kodėl nusprendėte palikti aukštas lubas svetainėje?

Dėl šviesos. Galvojome įrengti stoglangius pietinėje namo pusėje. Vitrininiai svetainės langai išeina į šiaurę, tad norėjosi kuo daugiau šviesos pagrindinėje gyvenamojoje zonoje.Šiaurinė langų pusė šiek tiek gąsdino. Sprendimas įstatyti stoglangius visiškai pasiteisino ir leido dar labiau pašviesinti svetainę ir virtuvę, užpildyti jas natūralia dienos šviesa iš visų pusių. Dabar šviesos čia tikrai netrūksta.

Kai kuriuos statybos darbus atlikote patys ar į pagalbą pasitelkėte draugus.Koks buvo įsimintiniausiasmomentas statant savo svajonių namus?

Smagiausias momentas buvo darant namo pamatus. Čia, kur dabar sėdime, žaliavo pieva ir augo žemuogės. Tad namo pamatų kuoliukus dėliojome tiesiog pievoje ir juokiamės: „Va, kur auga žemuogės, bus mūsų vonia.“

Planuojant vidaus erdves, didelį vaidmenį turėjo vitrininiai langai ir pro juos atsiveriantis gamtovaizdis. Šalimais matyti kaimynų namas, tačiau Jūs pasirinkote atvirus langus.Kodėl Jums buvo svarbu jų neuždengti?

Vitrininių langų ilgis yra 4,5 metro.Iš pradžių lyg ir jautėmės tarsi „ant scenos“, tačiau vėliau šis pojūtis išnyko. Svetainė prasiplečia dvigubai, tarsi išeina į šalimais esančią pievą, gamtos vaizdus. Būdamas kambaryje, šioje lango pusėje, vistiek jautiesi tarsi sėdėtum pievoje už lango. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pasirinkome gyventi atokiau nuomiesto: nusprendėme gyventi gamtos apsuptyje ir džiaugtis nuolatiniu gamtos peizažu už lango.

Mūsų kaimynai – mūsų draugai. Šiame kaime nėra daug žmonių,tad vakarais smagu matyti kaimynystėje degančią šviesą, jausti šios vietovės gyvumą.

 

 

Ar gyvenant kaimynystėjesu draugais išsitrina visos sklypo ribos? Ar bandote išlaikyti tam tikrą teritorinį savo erdvės privatumą?

Turime pintą gluosnio gyvatvorę, kuri vasarą sužaliuoja ir tarsi atskiria kaimyninio sklypo ribas. Nesinorėjo užsitverti tvoromis ir atsiskirti. Tačiau minimali tvora padeda kaimynų vaikams atskirti teritorijas ir vizualiai apibrėžti greta esančių sklypų ribas.

Ką esate kartusukūrę kaip bendruomenė?

Pačių žmonių iniciatyva esame sugalvoję vaikų priežiūros grupę gretimame name. Nėjome piketuoti prie Seimo, kad Lietuvoje trūksta vaikų darželių, patys ieškojome alternatyvų.

Kiek truko namo įrengimo procesas?

Namo statybų procesas ir įrengimas truko apie dvejus metus.

Svetainėjeį akis krinta didžiulė balta siena, skirta kino vakarams. Kodėl pasirinkote kino projektorių ir atsisakėte televizoriaus?

Nebuvome nusistatę prieš televiziją, tačiau retai ją įsijungdavome, o filmus žiūrėdavome labai dažnai. Ypač mėgstame kiną, Giedrė prisideda organizuojant „Kauno kino festivalį“. Turime daug kinomanų draugų, taip pat rengiame kino vakarus kaimynų vaikams. Tad klausimų nekilo – namuose turėjo būti vieta, kur patogiai galėtume žiūrėti kino filmus. Planuodami svetainės erdvę, tarsi automatiškai numatėme vietą kino projektoriui.Kino projektorius lėmė vyraujančią baltą sienų spalvą, kuri kartu su vitrininiais langais būstui suteikė dar daugiau šviesos dieną.

 

 

Būsto interjere yra daugybė daiktų, kuriuos prikeliate naujam gyvenimui: seni sėdimieji krėslai, lagaminas, senovinis radijas, gėlių vazonai. Kuo Jus žavisenų daiktų naudojimas naujoje erdvėje?

Dabar vintažinis stilius – išties populiarus, tačiau mes nesivaikėme madų. Šie daiktai pas mus atsirado natūraliai, o kartais– ir atsitiktinai, kaip antai įvairūs sėdimieji krėslai, virtuvinis suolas. Tokios interjero detalės kaip lagaminas turi ir sentimentalią vertę, yra širdžiaibrangūs: kadaise lagaminas priklausė Giedrės močiutei. Kai esi jaunas,tarsi knieti viską išmesti ir nusipirkti naujų daiktų, tačiau vėliau supranti, kad daiktai turi išliekamąją vertę: dabar taip smagu susidėti savo kompaktus į senovinį močiutės lagaminą.Jis turi visai kitą reikšmę.

Mes abu džiaugiamės galėdami panaudoti senus daiktus, prikelti juos naujam gyvenimui. Džiugu, kad jie ir toliau tęsiasavo gyvenimą, nes yra geri, nesulūžę ir visiškai tinkami naudoti. Tačiau perkame ir naujų.

 

Papasakokite apie savo virtuvės koncepciją, kur akcentu tampa virtuviniai rakandai, maisto laikymoindai, stiklobuteliai. Kokiabuvo Jūsųvirtuvėsvizija?

Kurį laiką šioje vietoje buvo laikinoji virtuvė, tad padėjo jos išplanavimas: jau žinai, kas ir kur turi būti padėta, kad būtų patogu. Mums buvo svarbu, kad viskas būtų po ranka ir paruošta naudoti,tarkim, turime net prieskonių stalčių, kuriame viską galimnesunkiaisusirasti.Funkcionalumas virtuvėje išties labai svarbus. Spintelių durelėse panaudojome langinių motyvus, primenančius tolimus kraštus.Virtuvė–tainamų vieta, kurioje praleidžiame daug laiko, tad itin norėjosi,kad viskas būtų gražu ir patogu.

 

Ilgai dar Laurynas ir Giedrė pasakoja apie savomis rankomis susikurtą  pasaką, kur kiekvienas kaimynas yra tavo draugas ar pažįstamas, o už lango – nepaprasto grožio gamta: žaliuojantys miškai, netoliese – Stirnių piliakalnis su vaizdingais slėniais, Nėries upė ir Saidės upelis.

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Daugiau nuotraukų:  

 

 

Žurnalas: „Interjeras.lt pataria“