INDI studijos įkūrėjai: „Kuriame tiems, kuriems rūpi trumpalaikėms tendencijoms nepavaldūs dalykai“

 

 

 

Lietuviškos šviestuvų ir daiktų namams kūrybinės studijos įkūrėjai – Simonas Tarvydas ir Justė Kubilinskaitė – savo atsidavimu darbui, kūrybai ir sparčia įmonės plėtra stebina ne tik mūsų šalį, bet ir pasaulį. Kūrėjai sulaukia vis daugiau pasiūlymų bendradarbiauti iš užsienio, nes jų tikėjimas savo veikla įkvepia ir kitus. „Siekiame, kad mūsų kuriami daiktai būtų ne tik estetiški, draugiški aplinkai, bet ir turėtų potekstę, žadintų vaizduotę. Savo kūryba norime skleisti lietuviško dizaino idėjas, jo savitumą, unikalumą“, – pristato INDI atstovė J. Kubilinskaitė. Kalbamės apie verslą, idėjas, originalių objektų gimimą ir nenutrūkstamą kūrybinį procesą, paženklintą baltiška dvasia ir šiaurietišku nuosaikumu.

 

 

 

Juste, papasakokite, kada gimė verslo idėja? 

Prieš porą metų. Vis dėlto tai niekada nebuvo tik „verslo idėja“. Ieškojome saviraiškos būdų, veiklos, kuri teiktų kūrybinį pasitenkinimą ir malonumą. Nežinau, ar tai atsitiktinumas, ar taisyklė, bet šis principas atvedė iki verslo gimimo ir finansinio atlygio. Dvigubai malonu daryti tai, kas patinka, būti nepriklausomiems kūrėjams ir dar gauti už tai pinigų.

Dirbate kartu. Kuo INDI projektas svarbus jums, kaip asmenybėms, kaip kūrėjams? 

Taip, esame kūrybinis tandemas, bet pagrindinis dizaineris yra Simonas. Jo rankomis sukurti visi mūsų kūriniai. Jis meistriškai jaučia proporcijas, tūrius, subtilius spalvinius santykius bei lakonišką estetiką. Mums abiems svarbi saviraiška ir kūrybinio potencialo išlaisvinimas. Mūsų niekas neriboja – patys sau esame reiklūs vadovai ir užsakovai. Tai – nuostabi patirtis ir nesibaigiantis darbas su savimi. Patys sau keliame siekius, formuojame uždavinius, kuriame planus ir strategijas – tai laisvė ir didelė atsakomybė.

 

Kuo Jūsų kuriami gaminiai yra patrauklūs lietuviams? Kaip apibūdintumėte žmogų, kuris renkasi šiuos interjero objektus? 

Mes stengiamės „užčiuopti“, kas yra baltiškas dizainas, identitetas, estetika. Pabodo būti skandinaviško dizaino šešėlyje. Aišku, įtaka ir sąsajos akivaizdžios, galime daug ko iš jų pasimokyti – kad ir meilės savo krašto kūrėjams, tačiau matome, kad esame skirtingi. Vis daugiau vietinių kūrėjų ieško baltiško dizaino savasties. Baltijos jūros regionas yra paveiktas šiaurietiško temperamento, klimato, čia pati gamta diktuoja neutralų žemišką koloritą, išgrynintas formas, natūralumą ir gamtą saugantį požiūrį. Manau, mūsų studijos kūrinius renkasi žmonės, kuriems svarbi ne tik estetika, bet ir tvarumas, aplinkos švara, trumpalaikėms tendencijoms nepavaldūs dalykai. Mūsų klientams svarbu pirkti lietuviško dizaino gaminius. Jie vertina idėją, originalumą, netradicinius, bet kartuir universalius sprendimus. Tai – žmogus, turintis stiprų charakterį, aiškią nuomonę, INDIvidualmą, kurį siekia perteikti ir savo kuriamame interjere.

 

   

Kokią plėtros viziją matote? 

Per šiuos porą metų aplankėme nemažai tarptautinių parodų. Šiuo metu jaučiame susidomėjimą iš užsienio. Štai vienas tvaraus dizaino idėjas propaguojantis Kanados dizaino portalas-galerija nori pritraukti profesionalių, itin aukšto lygio dizainerių. Mūsų kūryba jiems labai patiko. Pradėjome bendradarbiavimą. Taip pat startuojame su keliomis platformomis Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje. Lietuvoje dažnai jau nebereikia prisistatinėti, kas esame. Džiaugiamės ir itin vertiname vietinę rinką. Norisi kuo daugiau bendradarbiauti su architektais ir interjero dizaineriais, prisidėti prie didesnių projektų. Jei kalbėtume apie perspektyvinę plėtrą, žvalgomės ne tik į minėtus tarptautinius projektus, bet ir braižome naujas iniciatyvas Lietuvoje.

 

Kas Jus labiausiai žavi ir motyvuoja dizaino ženklo plėtros procese? 

Vos startavę buvome apdovanoti nacionaliniu „Gero dizaino“ diplomu (jį pelnė laikrodis TIKSI). Šiemet jau pelnėme pagrindinį šio svarbiausio konkurso Lietuvoje prizą (šviestuvas LUITAS). Teigiami tarptautinių ekspertų atsiliepimai, augantis tautiečių dėmesys, paskatinantys kolegų komentarai, architektų įvertinimai įkvepia kurti toliau. Suprantame, kad esame teisingame kelyje ir mums pavyko pasiekti šį tą labai svarbaus – atradome išskirtinumo raktą, esame saviti ir atpažįstami. Tai labai svarbu kuriant dizaino ženklą ir gaminius. Savo dizainą bei gaminius esame užregistravę oficialiai.

 

 

 

Su kokiais sunkumais susiduriate veikloje? 

Jaučiame, kad dviese nelengva viską aprėpti. Juk yra ne tik kūrybos malonumai, bet ir monotoniška administracinė veikla, buhalterija, visa kita verslo „proza“. Ji atima nemažai brangaus laiko, kurį mielai skirtume naujoms idėjoms generuoti, bendrauti su užsakovais. Laiko derinimas ir proporcingas paskirstymas – esminis sunkumas šiame etape.


 

Kaip galėtumėte apibūdinti idėją, vienijančią visus projekto objektus? 

Mums pavyko sukurti įtaigią estetinę iliuziją. Pagrindinė mūsų studijos kūrybinė medžiaga – unikali perdirbto popieriaus masė, kurią tobulinome beveik metus. Ji atrodo lyg akmuo ar cementas, bet patys gaminiai yra lengvi, malonaus paviršiaus, tvarūs ir tausojantys aplinką.

 

 

 

Kokių vertinimų, komentarų sulaukiate iš lietuvių ir užsieniečių? 

Apgaulingas mūsų kūrinių medžiagiškumo efektas nepalieka abejingų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Nesvarbu, kur pristatytume savo kūrybą, Londone, Kijeve, Budapešte ar Stokholme, nuolat sulaukiame pačių geriausių žodžių, klausimų, kaip mums tai pavyko. Būna ir drąsių įvertinimų, kai idėja vadinama tiesiog genealia. Tai, aišku, visada nuteikia maloniai, skatina kelti kartelę dar aukščiau – norisi išlaikyti pasiektą lygį ir toliau intensyviai generuoti naujas dizaino idėjas.

Ką veikiate laisvalaikiu? 

Ilsimės su vaikais ir bičiuliais, maitiname savo vaizduotę kelionių įspūdžiais ir „medžiojame“ inspiracijas būsimiems kūriniams. Kūrybinis procesas neturi laisvalaikio, o idėjų šūviai – apibrėžto laiko.

 

Ačiū už pokalbį!

 

Žurnalas: „Interjeras.lt pataria“