Kokios spalvos (tavo) šešėlis?

Tekstas:  Prof. arch. DalIa Adomonienės
Nuotraukos: autorės ir VDA Interjero Dizaino IV k. stud. Ričardo Bertašiaus


Gražia tradicija, šviesos projektais pagyvinančia tamsiausią ir niūriausią metų tarpsnį – lapkritį, galėtų tapti jau antrąkart VDA Interjero dizaino katedros surengta studentų praktika ir kūrybinės šviesos dirbtuvės Nidos meno kolonijoje. Šįkart jų laikas sutapo su Neringos miesto 55-ųjų metinių švente, todėl dirbtuvių darbotvarkė ir užduotys skirtos ŠEŠĖLIUI, buvo ekspromtu parengtos taip, kad Kolonija šventės proga galėtų pakviesti neringiškius ir jų svečius į vieno vakaro nuotaikingą šviesos instaliacijų parodą savo didžiojoje salėje bei Kolonijos prieigose.

 


Tarptautinio masto šviesos dizaineris Malcolmas Innesas, šiuo metu turintis šviesos dizaino studiją www. lightartist.co.uk, stambiausius savo apšvietimo projektus (Kopenhagos opera, Abu Dabio Didžioji mečetė, Barachaso (Barajas) oro uostas Madride) įgyvendinęs su pirmaujančia pasaulyje apšvietimo firma „Speirs & Major“, www.speirsandmajor.com, lygiagrečiai jau 20 metų dėsto Edinburgo Neipyro (Napier) universitete. Šis išskirtinis kūrybinės bei pedagoginės patirties, taip pat asmeninių savybių derinys yra jo vedamų dirbtuvių sėkmės ir išskirtinio populiarumo pagrindas.

Unikalus dirbtuvių vadovo profesinis bagažas, įvairialypė patirtis tiek architektūrinio apšvietimo, tiek šviesos meno srityse, gebėjimas be mažiausios įtampos sukurti itin darbingą trumpalaikio didelio projekto atmosferą (neskaitant kelionės,  įsikūrimo, išsikėlimo, – viso labo 3 dienos), išskirtinė Nidos kolonijos aplinka ir puikios buities bei darbo sąlygos – optimalus rinkinys studentų kūrybiškumui pažadinti ir fantazijai išlaisvinti. Dirbant tiek su profesionalams skirta, tiek buityje naudojama apšvietimo įranga  buvo galima įsitikinti, kokių paprastų priemonių kartais užtenka netikėčiausioms idėjoms įgyvendinti. Greito idėjų įkūnijimo patirtis, atradimo ir sėkmės skonis, pajaustas baigus darbą, ugdo jaunų asmenybių savivertę ir pasitikėjimą savo kūrybine potencija.

Dirbtuvėse, į kurias tenka daryti norinčiųjų atranką, be ID studentų, dalyvavo 9 kitų specialybių studentai iš 7 VDA katedrų, vyresniųjų kursų bakalaurai bei magistrantai, taip pat svečiai iš Estijos ir Latvijos, atvykę per Šiaurės šalių aukštųjų meno mokyklų  mainų programą. Plataus spektro projektų  (nuo architektūrinio apšvietimo iki stambaus masto trumpalaikių šviesos instaliacijų), koncentruotų paskaitų ir praktinių eksperimentų rezultatas – 7-ios atrinktos ir įgyvendintos 5-ių studentų grupių šviesos instaliacijos eksponuotos didžiojoje Kolonijos salėje ir 6-ios demonstracinės M. Inneso bei „Gaudrės“ technologo S. Rinkevičiaus  instaliacijos su videoprojekcijomis.

 


Šviesos instaliacijos žanras neleidžia pasitelkus mėgėjišką fotografiją (prof. D. Adomonienė, R. Bertašius, ID 4 k. – pora fotomedijos studentų papildomai veiklai laiko neturėjo) pilnavertiškai iliustruoti ekspozicijos visumos: pusė instaliacijų interaktyvios, greičiau jau filmuotinos, o šviesos scenografijos tamsoje reikalauja kitokios fiksavimo fototechnikos.

Šios dirbtuvės nebūtų įvykusios be antrus metus Interjero dizaino katedrai įranga talkinančios „Gaudrės“ firmos ir technologinės bei tiesiog fizinės S. Rinkevičiaus, patyrusio apšvietimo specialisto ir technologo, pagalbos  kuriant instaliacijas.

Nuo Interjero dizaino programos atsiradimo pradžios natūrali ir dirbtinė šviesa kaip savarankiškos semestro kompozicijos užduotys papildomos technologiniu apšvietimo kursu, susietu su semestrine projektavimo užduotimi. Kintant aplinkai ir atsirandant naujoms galimybėms, ne pirmi metai diskutuojama apie jų dėstymo metodiką. Šviesos projektams daugiau nei kuriai kitai projektavimo sričiai būtina gyvo eksperimento, testavimo ir realios patirties sudedamoji. Būtent šia tema katedroje senokai vykstanti diskusija buvo paskata šviesos dirbtuvėms inicijuoti. Reali aplinka už Akademijos sienų taip pat liudija, kad ne tik VDA Interjero programa turi kur tobulėti: stokojame apšvietimo kultūros, neretai akivaizdžios ir platesnio profilio profesionalaus išmanymo spragos. Skirtingų studijų krypčių studentų susidomėjimas dirbtuvėmis – per konkursą į jas pateko monumentalistai,  kino scenografė,  fotomedijos, architektūros, menotyros, dizaino studentai, liudija, jog neabejotinas (galbūt laisvai pasirenkamos) tokios krypties aukštojo mokslo disciplinos poreikis, tarpdisciplininiai ryšiai su technologinėmis specialybėmis, kurios yra šviesotechnikos pagrindas.

Apšvietimo projektavimo spektras labai platus: nuo buitinių interjerų iki renginių ir (ar) meninių instaliacijų, muziejų, ugdymo ar gydymo įstaigų, stambių visuomeninių objektų bei miesto erdvių, gatvių apšvietimo. Atviroje šviesos dirbtuvių įžanginėje paskaitoje, vykusioje VDA, Malcolmas Innesas kaip pavyzdį pristatė Edinburgo senamiesčio kamerinių erdvių apšvietimo projektą, vykdomą kartu su miesto savivaldybe ir vietos gyventojais. Pastarieji yra užsakovai ir užduoties formuotojai. Svečias pasakojo apie labai svarbius  psichologinius šviesos ir apšviestumo poveikio aspektus. Dirbtinės šviesos fenomenas, kaip ir visos revoliucinės  technologijos, sukūrė mums alternatyvų naktinį pasaulį, kuriame jau gyvename, tačiau kurio dėsnių ir tikrojo poveikio žmogui toli gražu neįvertiname. Atliekami tyrimai, daromi atradimai. Gyvybiškai reikalingi informacijos mainai. Projektuotojai ir menininkai turi išmanyti, su kokia medžiaga dirba, žinoti apie jos galimybes ir poveikį. Technologai laimėtų turėdami partnerius, apdovanotus įgimta ir (ar) išlavinta intuicija, kuri dažnai tikslesnė už laiko nepatikrintus matavimo metodus ir geriausiai nurodo sėkmingos veiklos kryptį.  

 

vda.lt

Žurnalas:  „Centras“