Naujas „Centras“ pavasario numeris


 

 

  • Naujausios keraminių plytelių tendencijos 
  • Tekstilės mados 2020 
  • Ambiente virusas
  • Geriausi lietuviški 2019-ųjų metų interjerai
  • Pritzkerio premiją nukovė moteriškas duetas 
  • Kam trukdo Lietuvos architektų rūmai?
  • Pastatų oda – įvairiausios fasadų apdailos
  • Žalioji oazė miesto centre
  • Viešbučių interjerai Pininfarina: pasaulinio garso šeiminė ranga
  • Lietuviško dizaino kelionės 

 


       
 

 

Namas saloje

Teksto autorius: Tomas Milkamanavičius

Nuotraukų autoriai: Ivar Kvaal

Išskirtinės konstrukcijos nedidelis namas įsikūręs saloje, pietinėje Norvegijos pakrantėje. Norvegų studija Atelier Oslo, kurią 2006 m. įkūrė Nilsas Ole Bae Brandtzægas, Thomas Liu, Marius Mowe ir Jonas Norstedas, suprojektavo būstą menininkų porai, norėjusiai atsitraukti pamąstyti ir dirbti Skandinavijos salos pakrantėje. Užsakovai siekė paprastos erdvės atsipalaiduoti ir mėgautis vaizdais į fjordą. Pakrantės sklypui būdingos lygios ir lenktos uolienos, besileidžiančios vandenyno link. Charakteringa vietos topografija buvo kruopščiai išmatuota, kad uolienos būtų integruotos į projektą.

 

 
       
 

 

Rafinuotas interjeras Rygoje

Nuotraukų autorius: Norbert Tukaj

Butas yra architekto Edgaro Frizendorfo suprojektuotame ir 1911 m. Rygoje pastatytame jugendo stiliaus name, kuriam suteiktas architektūros paminklo statusas „Savrupmaja“. Interjere gausu saugomų kultūros paveldo detalių, įkvėpusių ir padiktavusių stiliaus sprendimus. Patalpose išsaugotos istoriniam laikotarpiui būdingos erdvių proporcijos ir planinė struktūra – ji tik nežymiai pakoreguota, kad būtų tinkamiau pritaikyta šiuolaikiškiems šeimos poreikiams. Stengtasi išlaikyti pusiausvyrą tarp didžiulę erdvę užpildančių masyvių baldinių tūrių ir grakščių, dekoratyvių interjero elementų. Natūralios santūrių spalvinių tonų apdailos medžiagos kuria rafinuotą interjero atmosferą. 

 

 
       
 

 

Viešbutis – dizaino muziejus

Teksto autorė: Gintautė Kisieliūtė

Nuotraukų autorius: Ralph Baiker, H.G. Esch

Senuose istoriniuose miesto archyvuose, tylioje aikštėje, šalia Šv. Gereono bažnyčios esantis pastatas, 1897 m. suprojektuotas architekto Friedricho Carlo Heimanno, iki šių dienų išliko svarbia kronikų dalimi. Išsaugota neogotikos architektūra buvo papildyta modernių baldų kolekcijomis, šiuolaikiniu menu ir fotografijomis –  įstabiam viešbučio The Qvest interjerui didžiulę įtaką padarė pastato stilistika. Viešbutis turi bendravardį žurnalą, kurio savininko, Michaelio Kaune, dėka, interjere galime pamatyti tai, kas regima ir leidinio puslapiuose: nišinis menas, dizainas, kultūra – viskas pulsuoja aukščiausio lygio modernaus dizaino elementais, bauhauso estetika ir aistra kokybei, formai, tūriui.


 
       
 

 

2020-ųjų keraminių plytelių tendencijos

Teksto autorė: Gintautė Kisieliūtė

Keraminės plytelės kaip apdailos būdas sparčiai populiarėja ne tik Pietų Europos šalyse, kur klimatas lepina šiluma. Jas vis dažniau į namus įsileidžia ir šiauriečiai. Kodėl gi? Atsakymas nesudėtingas – funkcionalumas. Plytelės turi keletą nenuginčijamų privalumų, kurie ir lemia šios dangos pasirinkimą: saugios, higieniškos, ilgaamžės, nedegios, atsparios, universalios, tvarios, natūralios, nebijo drėgmės, tinka taip populiarėjančioms šildomosioms grindims. Be visų šių teigiamų savybių, jos dar pasižymi milžiniška estetine įvairove, piešinių ir tekstūrų gausa.

 

 
       
 

 

Heimtextil – revoliucingos tvarios medžiagos ir naujos spalvos

Teksto autorius: Rūta Būtėnaitė

Kaip ir kiekvienais metais, tūkstančius tekstilės aistruolių, interjero dizainerių, spaudos atstovų ir architektų sutraukianti „Heimtextil“ (Frankfurtas) paroda iš kitų išsiskiria ne tik rekordiniu dydžiu, dalyvių bei lankytojų skaičiumi, bet ir ateinančių metų namų tekstilės dizaino tendencijų apžvalga. Tai, kad Tendencijų erdvę šiemet kūrė žymiausi menininkai ir dizaino studijos, atskleidžia, kas lėmė, jog ir vėl likome apžavėti. Tai dar kartą įrodė, kaip svarbu daugiau 400 000 m² parodai-mugei turėti aiškų centrą, traukiantį lankytojus į pasaulį, kuris, regis, yra toli nuo komercinių salių šurmulio. Kiekvienoje iš tendenciją pristatančių erdvių eksponuojami jau sukurti ir atrinkti audiniai, tapetai, apdailos medžiagos ir jų deriniai, tapsiantys įkvėpimu kuriant individualius bei visuomeninius interjerus.

 

 
       
 

 

Ambiente virusas

Teksto autorė: Vytautas Gurevičius

Didžiausia pasaulyje vartojimo prekių prekybos mugė šiemet išaugo iki 4 635 dalyvių ( 26 įmonės iš Lietuvos) iš 93 šalių ir užėmė 310 240 m² plotą. Parodą aplankė apie 108 000 pirkėjų, ieškančių įkvėpimo ir norinčių įsigyti produktų savo naujoms kolekcijoms, iš beveik 160 šalių. „Ambiente“ yra pirmoji didžiausia prekybos mugė, kurios lankytojų ir dalyvių skaičių tiesiogiai paveikė koronavirusas. Taip pat daugeliui teko savo kailiu patirti keliavimo nepatogumus, susijusius su audra Ciara. Nėra to bloga, kas neišeitų į gera – ištikimiausi svečiai ir dalyviai turėjo daugiau laiko sandoriams ir užsakymams aptarti. 


 
       
 

 

Pininfarina: pasaulinio garso šeimyninė ranga

Teksto autorius: Jonas Malinauskas

Šeiminis verslo modelis yra vienas išskirtinių Italijos ekonomikos bruožų. PradaPirelliBennetonLavazza ir daugelis garsių šios šalies bendrovių pradėjo savo veiklą kaip nedidelės šeimos įmonėlės, besiremiančios vietos verslo tradicijomis. Tad nenuostabu, kad vos 12 metų sulaukęs Battista Farina (g. 1893) įsidarbino savo vyresniojo brolio Giovanni mechanikos dirbtuvėje Turino apylinkėse. Čia jam pirmąkart teko susidurti su automobilių kėbulų gamyba, kuri nulėmė tolesnį paauglio likimą. Savo pravardę „Pinin“, kurią galima būtų versti kaip „mažylis“, Battista gavo ne tik mažo ūgio (vos 5 pėdos, t. y. 152 cm), bet ir dėl to, kad buvo jauniausias, 11-as vaikas neturtingoje šeimoje. Battista niekad nesigėdijo šios savo pravardės, ir po daugelio metų netgi pasiekė, kad specialiuoju Italijos prezidento įsaku jo pavardė būtų pakeista į Pininfariną.

 

 

Žurnalas: „Centras“