Architektė Vida Vyšniauskienė: „Geram interjerui gali įkvėpti ir suknelė madų žurnale“

Parengė Žydrė Dargužytė
Nuotraukos: Raimondas Urbakavičius, Vilius Adomavičius, Guoda Adomavičiūtė

Architektė ir interjero dizainerė iš Kauno – Vida Vyšniauskienė – reikli sau ir ją supančiai aplinkai. Būtent šis darbo stilius veikiausiai ir lėmė tai, kad kūrėjos darbai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Daugiau kaip dvidešimt metų architektūriniais sprendimais viešosiose ir privačiose erdvėse bei interjero dizainu užsiimanti moteris drąsiai deklaruoja, kad turi daug ambicijų savo veikloje. Ji tiki, kad nuoseklus ir atsakingas darbas kiekvienam dizaineriui anksčiau ar vėliau atsiperka – tik taip gali būti sukurtas individualus stilius, niekada neleisiantis kopijuoti ar mėgdžioti kitų. Visai neseniai persikėlusi į naują studiją, Vida Vyšniauskienė prasitaria, kad gyvenimas čia itin gražus.

Architekte, interjero dizainere dirbate daugiau kaip 20 metų. Kaip per tą laiką pasikeitė Jūsų gyvenimas?
Mano gyvenimas, bėgant metams, galima sakyti kardinaliai pasikeitė ar netgi „apsivertė“ kelis kartus, tačiau tai mažai susiję su darbine veikla. Vienas iš reikšmingesnių profesinių pokyčių tas, kad šiemet persikraustėme į naują, pačių kurtą studiją, prie pat Ąžuolyno parko. Gyvenimas čia gražus.

Sakoma, kad ilgai dirbant tokį patį darbą, ateina metas, kai norisi nedirbti arba dirbti gyvenant kur nors šiltuose kraštuose, nuotoliniu būdu. Ar esate išgyvenusi tokį gyvenimo etapą, o gal dabar jį išgyvenate?
O kas nėra to išgyvenęs? Taip, kartais norisi nieko nedirbti ir gyventi savo malonumui. Dažniausiai tada, kai darbas nelabai kūrybiškas, rutininis, kai negali realizuoti savo idėjų dėl vienokių ar kitokių priežasčių, kai reikia kovoti su sistema, ar kai paprasčiausiai pavargsti.

Kokius didžiausius savo pasiekimus per pastarąjį penkerių metų laikotarpį įvardintumėte?

Profesinėje srityje kartu su kolegomis gautas Algimanto Zavišos fondo prizas už geriausią rekreacinį kūrinį, parodos „Žvilgsnis į save“ prizas „1/5 metro“, šiuolaikinės Europos architektūros Mies van der Rohe konkurso nominacija. Taip pat buvo sėkmingai sudalyvauta poroje svarbių Kauno miestui architektūrinių konkursų.

Jūs – itin universali kūrėja, kuriai, regis, niekad nepritrūksta įkvėpimo – nesvarbu, koks būtų užsakymas. Iš kur semiatės stiprybės, idėjų ir kantrybės įgyvendinti visus išsikeltus tikslus?

Mūsų biure užsakymai išties įvairūs: pastatų projektai, interjerai, taip pat dalyvaujame architektūriniuose konkursuose. Užsakovai irgi skirtingi, bet taip tik įdomiau. Jei darbas įdomus, ypatingos stiprybės tai nereikalauja. Kantrybė metams bėgant išsiugdo, o idėjų randu visur. Nepatikėsite, bet vienam interjerui įkvėpė dizainerio Alexander McQueen suknelė madų žurnale.

Dirbate daug, o kaip ilsitės?

Na, nesu darboholikė. Stengiuosi laiką planuoti nuo pat karjeros pradžios. Man nėra priimtinas darbas vakarais ar savaitgaliais. Vis dėlto, kai pagauna įkvėpimas, daug galvoju. Galvoti galima visur, net lovoje. Pastebėjau, kad beveik neišsprendžiamus klausimus įveikiu ką tik atsibudusi ryte, kai dar tingisi lipti iš lovos. Tam tikslui po ranka turiu užrašų knygelę.

Ar lieka laiko paskaityti mėgstamą literatūrą, pasidomėti Lietuvos ir užsienio kolegų darbais?

Kolegų darbais domiuosi, turiu net keletą savo mėgstamų ir vertinamų kūrėjų, kuriais žaviuosi. Labai patinka vartyti profesinę literatūrą, pamatyti įgyvendintus objektus gyvai. Nemėgstu semtis žinių ar idėjų iš interneto. Man tai kaip greitas maistas: pasklaidai, pasklaidai ir tuoj pat pamiršti, nes nespėji į nieką įsigilinti. Kita vertus, gaudami daugiau ir naujesnės informacijos, mes visi tobulėjame. Džiaugiuosi, kad daug Lietuvos architektų ar dizainerių dirba labai gerai, atsiranda perspektyvaus jaunimo.

 

Su kokiais projektais šiuo metu dirbate? Kokie iššūkiai šiuo metu aktualūs Jūsų kasdienybėje?

Darbas vyksta su keliais poilsio kompleksų interjerais rekreacinėse vietovėse. Projektuoju administracinio pastato interjerą. Tai – dideli projektai, todėl kurti tikrai įdomu.

Ar tikite, kad viskas, kas vyksta kūrėjo gyvenime, yra ne be priežasties?

Tikiu. Pastangos, geranoriškumas nepraeina veltui. Kiek savęs atiduodi, tiek ir sugrįžta.

Jūsų kurti interjerai turi stiprų emocinį krūvį. Kokiam žmogui jie skirti?

Aš tikiu, kad tokie tokius suranda. Man interjeras – tai nėra vien tik estetiškai atkliktas darbas. Noriu, kad žmonės ten gerai jaustųsi, patirtų teigiamų emocijų. Svarbu, kad interjeras būtų harmonijoje su aplinka, pačiu pastatu. Įprastai pavyksta. Džiugina, kai klientai ir vėl sugrįžta, kai po kelerių metų klausia nuomonės dėl su buitimi susijusių pakeitimų būste, kad nesugadintų.

Kokio stiliaus interjerus Jums labiausiai patinka kurti, o kokių stengiatės vengti?

Vengčiau darbų, kai norima kokio nors klasikinio stiliaus interjero imitacijos priemiestyje pastatytame name, neva Provanso stiliaus įvaizdžio naujos statybos daugiabutyje. Manau, viskam yra savas laikas ir vieta. O mūsų laikmetis susijęs su  išmaniosiomis technologijomis, LED apšvietimu, galbūt elektromobiliais artimiausiu laiku. Gyvenamoji aplinka taip pat turi tapti
modernesnė. Suprantu, kad tuoj susilaukčiau oponentų minčių apie modernumo „nejaukumą“, bet tai nėra tiesa. Daug kas priklauso nuo autoriaus profesionalumo, nuo medžiagų panaudojimo. Pati stengiuosi kurti nepavaldžius laikui ir kartu modernius darbus.

Kaip atrodo tradicinė Jūsų diena? Na, o jei netradicinė..?

Mėgstu ilgiau pamiegoti, gerti kavą lovoje. Turbūt neištverčiau darbe su griežtu darbo laiko grafiku. Mano diena, manau, mažai kuo skiriasi nuo kitų dirbančių žmonių. Netradicinė diena – kiekviena taip pat skirtinga. Vasarą labai patinka žaisti golfą. Išjungiu
telefoną arba palieku jį namie.

Papasakokite apie savo kūrybinį kelią – kaip artėjote prie savo profesinių svajonių?

Na, profesinių svajonių dar turiu daug. Norėtųsi suprojektuoti kažką svarbaus, su išliekamąja verte visuomenėje. Gal tai būtų teatras ar koncertų salė ar aikštės sutvarkymas. Nesigraušiu, jei tai ir neįvyks. Tada džiaugsiuosi mažais pasiekimais. Suprojektuoti gerą kėdę kartais net sunkiau.

Esate labiau individualistė ar vertinate ir mėgstate dirbti komandoje?

Esu individualistė, nelabai visuomeniška, gana reikli sau ir kitiems. Kartais gal net griežtoka savo asistentų atžvilgiu. Tikiuosi, jie nepyksta. Manau, kad toks mano stilius ir požiūris leidžia jiems kažko iš manęs išmokti. Bet be komandos kai kuriuos darbus padaryti labai sunku, be to, norisi su kitais pasidalinti savo mintimis ir idėjomis, sulaukti konstruktyvios kritikos. Daug metų dirbu su Viliumi. Mes – rimta komanda, papildome vienas kitą.

 

Jei ne interjerų kūrimas ir architektūra, ar yra tokia sritis ar veikla, kurioje save įsivaizduojate?

Na, nežinau, tačiau nenorėčiau rutininio darbo. Gal galėčiau dirbti mados srityje, pavyzdžiui, kokio nors žurnalo redakcijoje, gal man patiktų fotografuoti, daryti scenografijas. Kartais pagalvoju, kad gerai būtų tyrinėti kokių nors gyvūnų elgesį kur nors savanoje ar kalnuose. Džiunglėse nenorėčiau. Bijau šliaužiojančių ir ropojančių padarų.

Ar kurdama klientų namų ar biurų interjerus leidžiate jiems dalyvauti kūrybiniame procese?

Žinoma, kad leidžiu. Ypač, kai kuriamas namų interjeras. Juk ne man ten reiks gyventi. Svarbu visą procesą sukontroliuoti. Kartais tai būna labai sunku. Bet po kurio laiko atsiranda visiškai tavimi pasitikintis klientas – ir visi vargai pasimiršta.

Ar aktyviai dirbdama randate laiko asmeniniam gyvenimui, pomėgiams, nesusijusiems su darbu?

Tikrai randu laiko pomėgiams. Mėgstu žaisti golfą. Man tai – azartiškiausias sportas, kuris niekuomet neatsibosta. Yra toks golfo žaidėjų posakis – „jei golfas trukdo darbui, tai reikia mesti darbą“. Bet dar nemetu, nes dar įdomu dirbti.

Kokių netolimos ateities kūrybinių planų turite? Kokių tikslų siekiate?

Kūrybinių planų yra. Ar jie bus realizuoti, tai mūsų darbe priklauso nuo to, ar būsi kam nors naudingas, reikalingas, įdomus kaip specialistas. O šiaip būtų smagu nustebinti kuo nors pasaulį ar bent jau kaimynus. Gal nekuklu, bet kūryboje be ambicijų toli nenueisi.

Ko palinkėtumėte jauniesiems interjero dizaineriams?

Palinkėčiau, jei yra galimybė, padirbėti profesionaliuose architektų ar dizainerių biuruose ir įgauti patirties. Mažiau kopijuoti iš interneto platybių, o drąsiau reikšti savo mintis ir ieškoti idėjų supančioje aplinkoje. Dar linkiu turėti drąsos išreikšti save, ieškoti savo kelio, tiksliau – daug dirbti karjeros pradžioje. Tos savybės leis ilgainiui tapti savito stiliaus kūrėju.

Kaip pasikeitė lietuvių požiūris į savo namų interjerą per pastaruosius dešimt metų?

Sunkus klausimas. Vienareikšmio atsakymo čia gal net nėra. Viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus. Bet kokybės nori visi, pastebėjau, kad dabar žmonės truputį daugiau pasitiki specialistais.

Ačiū už kūrybišką pokalbį!

 

Žurnalas „Interjeras.lt pataria“