Besišypsantis bendrabutis

Projekto autoriai: Studioninedots
Vieta: Amsterdamas, Olandija
Įgyvendinta: 2016 m.
Plotas: 12 700 m²
Nuotraukos: Peterio Cuyperso
Tekstas: Gintautės Kisieliūtės

 

Dėl nuolat augančio studentų skaičiaus Amsterdame atsirado poreikis suteikti jiems komfortiškas gyvenimo sąlygas. Zeeburgereiland – itin sparčiai besiplėtojanti miesto dalis, tampanti vis labiau urbanistinė ir patraukli jauniems žmonėms. Šalia įsikūrusios mokslo įstaigos sufleruoja, jog ilgainiui  vietovė turėtų virsti studentų rajonu. Tokių aplinkybių paskatinta architektų komanda Studioninedots nutarė sukurti stereotipus laužantį ir visiškai kitokią bendro gyvenimo koncepciją atspindintį bendrabutį.

 


Prieš pradedant projektuoti bendrabutį, buvo pateikta tam tikrų užuominų – pastato plotis (134 m) ir pageidaujamas kambarių skaičius (364), tačiau, turint omenyje tai, jog rajonas jau dabar formuojamas kaip natūrali Amsterdamo tąsa, nenorėta į miesto kraštovaizdį įterpti banalios stačiakampės, niekam, ypač jaunimui, neįdomios dėžutės (atsižvelgiant į pastato ilgį, reikėtų sakyti dėžės). Kad tokio mastelio statinys atrodytų patrauklus (turint omenyje jo paskirtį), nuobodų ir veikiau visuomeninį nei gyvenamąjį namą primenantį objektą architektai siekė paversti žaismingesniu ir labiau būsimą gyventojų grupę atspindinčiu kūriniu.

 

 

 

Viena pagrindinių projekto autorių idėjų buvo didžiausią dėmesį sutelkti į gyventojų bendravimą pastato zonoje, o ne už jo ribų. Būtent todėl 134 m ilgio fasadas netapo standartiniu stačiakampiu: jame sumodeliuotos terasos kardinaliai pakeitė architektūrinį statinio vaizdą ir visą jo tūrį. Taip stengtasi sudaryti sąlygas kolektyvinės kultūros plėtrai ir atspindėti dinamišką jaunų žmonių gyvenimo būdą, skatinti bendruomeniškumą, komunikabilumą. Terasa turi savotišką užnugarį, mat pastatas yra tarsi iškarpytas, jo siluetas atrodo unikalus ir labai šiuolaikiškas. Architektams teko gerokai palaužyti galvas, kaip išmaniai išdėstyti plokštumas, mat norėta sukurti tiek funkcionalių atvirų zonų, tiek privačių kampelių, taip pat siekta išvengti automobilių eismo triukšmo kitapus esančiuose miegamuosiuose.

 


 

Efektingos masyvios stiklinės durys tarsi nurodo, kad pro jas patenkama į jaunuolių būstus. Lauko terasos džiugina ne tik galimybe mėgautis grynu oru net neišėjus iš pastato, bet ir  žavingomis stambiomis skulptūromis, šmaikščiai atvaizduojančiomis egzotiškus gyvūnus: žirafą, raganosį, antilopę. Vazonai su piliarožėmis tampa simboliniu namų, nors ir laikinų, ženklu. Baltų vazonų ir skulptūrų kompoziciją papildo tokio pat baltumo dažyti lauko baldai – suolai su stalais. Čia galima ne tik mėgautis grynu oru skaitant knygą, mokantis, bet ir švęsti, rengti vakarėlius, pietauti ar žaisti stalo žaidimus. Siauresniuose aukštuose, kur atmosfera tarsi skatina pabūti vienumoje, prie įėjimų pūpso minkštais čiužiniais dengti suolai (jie primena šezlongus), o šurmulys verda žemiau – platesnėje terasoje, panašioje į susirinkimų vietą. Taip padalytos erdvės leidžia gyventojams pagal nuotaiką pasirinkti aplinką bei veiklą, o pagal charakterį – ir nuomojamą kambarį.

 

 

 

Bendrabutyje numatyta ir daugiau pagalbinių zonų. Viena svarbiausių – dviračių saugykla. Taip pat yra skalbimo patalpos, susirinkimų kambarys bei didžiulis vidinis kiemas. Kompaktiškuose 18–29 m² kambariuose su  virtuvėmis ir vonios kambariais galima komfortiškai gyventi, ramiai mokytis ir užsiimti  aktyvia socialine veikla. Rajone gerai apgalvota infrastruktūra – nuolat kursuojantis autobusas nuveža tiesiai į miestą.

 

  

 

Fasadas dekoruotas gelsvomis plytomis: jos lipdytos tai horizontaliai, tai vertikaliai. Jų krypties pokyčiai sukuria lengvą mirgėjimą, o atvykėliams europiečiams sudaro paprastumo ir kultūrinio artumo įspūdį. Pradžioje buvo norėta naudoti ne plytas, o stambesnius blokus, tačiau nuspręsta rinktis žmogui artimesnį mastelį. Dėl terasų tarytum sulaužyta pastato forma primena lego kaladėlių suformuotą architektūrą, funkciškai pagrindžiančią tokius sumanymus. Žvelgiant į bendrabutį iš toliau, matyti horizontalių bei vertikalių ritmas, o dėl iškilusių plokštumų šonuose tarsi susiformuoja šypsena, todėl bendrabutis gavo „Smiley“ pavadinimą (angl. smile liet. reiškia šypsena).

 

 

 

Miestai tampa vis kompaktiškesni. Studija Studioninedots įžvelgė vis didėjantį kolektyvinių bei visuomeninių erdvių poreikį. Turėdami tokį uždavinį, architektai pasiūlo naujų, charakteringų erdvinių sprendimų, kurie išryškina kintančius prioritetus ir leidžia pasiekti stebėtinai patrauklių rezultatų.

 

Žurnalas:Centras