Būstas, išreikštas per tekstūrą

 

Projekto autoriai: ARRCC 
Vieta: Keiptaunas, PAR 

Įgyvendinta: 2016 m. 
Tekstas: Gintautės Kisieliūtės 
Fotografijų autorius: Adam Letch


Miesto šurmulį į ramesnį užmiesčio gyvenimą iškeitusi jauna šeima įsikūrė prabangiame privačiame golfo dvare, esančiame Perlų slėnyje (angl. Pearl Valley). Pusvalandžio kelionė nuo didmiesčio (Keiptauno) – tai menka auka, norint kasdien grožėtis supančia gamta. Prabangaus namo įvaizdžio kūrėjais tapo interjero dizaineriai Markas Rielly, Sarika Jacobs, Jonas Case’as ir Leigh Daniels, o paties pastato autorius – žinomas iš Gautengo kilęs architektas Gardiolas Bergenthuinas. Gyvenamosios erdvės buvo atidžiai įvertintos, kad perteiktų „paprastą prabangą“, kurios pagrindinės savybės: subtilios detalės ir kokybiškos apdailos medžiagos, sukuriančios patrauklią, tačiau ne pernelyg pompastišką ar rafinuotą aplinką komfortiškai kasdienybei.

 


Jau nuo pirmųjų prieškambario interjero sprendimų natūraliai susiformavo koncepcija, jog būste vyraus darni spalvų gama, paįvairinta išraiškingomis tekstūromis. Jau šioje zonoje norėta akcentuoti aukščiausios klasės natūralias apdailos medžiagų savybes ir trokšta susieti namą su jį supančia aplinka. Būtent todėl, vos įžengus į pastato teritoriją, čia pasitinka skaldyto akmens juostelėmis puošti sienų paviršiai ir šalimais čiurlenantys vandens telkiniai. Pagrindinės erdvės ribojasi su didžiuoju ar mažesniais baseinais, o dailiai apželdintas vidinis kiemas, supamas namo, sukuria ramybės oazės atmosferą.

Įžengus vidun, patenkama į laisvalaikio ir valgomojo erdves, kurios sujungtos į bendrą didžiulį plotą, suskirstytą tik vizualiai. Iš viso šiame plote įrengtos net trys svetainę atitinkančios vietos. Jose stovi didžiulės kampinės sofos ir foteliai, taip pat pasirūpinta atitinkamomis pramogomis (televizoriumi, židiniu, galima drybsoti ant baldo ir pro slankiuosius langus žvalgytis į terasą bei visą kiemą už jos). Taip pat šioje didžiulėje erdvėje galima rasti du daugiaviečius valgomojo stalus ir milžinišką virtuvę su ilgu baro baldu. Židinio vieta parinkta toje pastato vietoje, kurioje estetiškai atsidengia dvigubas patalpos aukštis, o priešais esanti siena tikslingai dekoruota lankstytu nerūdijančiuoju plienu, kuriame įspūdingai atsispindi ugnies liepsna, paverčianti apdailą gyva instaliacija. Krištoliniai sietynai virš svetainės ir valgomojo stalo suteikia patalpai prabangos, o kitur kybantys šviestuvai iš natūralių medžiagų – papildo erdvę jaukumu ir namų šiluma.

 

  

 

Stiklinės slankiosios durys nuolat leidžia pasijusti tartum būtum gamtoje, o į gatvės pusę atgręžtos namų kino, grilio, lauko sūkurinės vonios ir neoficialios valgomojo zonos – šios veiklos dažniausiai būna triukšmingesnės, todėl miesto užuominos čia netrukdo. O štai poilsio ir ramybės erdvės slypi giliau: iš jų galima patekti tiesiai į vidinį kiemą, baseiną ir visą žaliąją oazę. Centrine namų ašimi tapo virtuvė, kurioje labiau vyrauja minimalistinis stilius – aiškios formos, balta spalva, jokių detalių ar puošmenų, tačiau iš čia galima žvelgti į vidinį kiemą, tvenkinį. Ši zona tampa pereinamąja tarp ramybės, poilsio bei triukšmingesnio laisvalaikio erdvių. Šalia taip pat yra laiptai į antrojo aukšto miegamuosius ir vaikų kambarius.

Siekiant išsaugoti pusiausvyrą tarp prabangos ir modernumo, kur ne kur panaudotos „lengvabūdiškos“ apdailos medžiagos, tokios kaip purvinos betono plokštės, netašyti medžio balkiai, lankstyti plieno lakštai. Tačiau labai aiškia interjero stilistikos dalimi čia tapo paviršiai ir interjero elementų išdėstymas. Ramioje spalvų gamoje galima daug kur pastebėti itin raiškią ritmiką: neskaldytų malkų kompozicija virš židinio, horizontaliomis lentomis su ryškiais tarpais dengta siena, lubos, dekoruotos mediniais tašeliais, atviros stogo gegnės, cilindriniai žurnaliniai staliukai ir daugybė kitų tikslingai apgalvotų dinamiškų motyvų.

 

 

 

Visame interjere pritaikyta įvairiausių apdailos medžiagų gausa, tačiau akivaizdžiai stengtasi išlaikyti balansą tarp grubių, neapdorotų ir glotnių ar blizgių, subtiliai perteikiančių prabangą. Natūralių atspalvių dermė, praturtinta faktūromis ir meno kūrinių dekoru bei koncepcija, padėjo sujungti vidaus bei lauko erdves. Tai rezultatas, kurio siekė projekto autoriai ARRCC ir troško jauna šeima, galinti kasdien džiaugtis ramybės oaze.

Nuotraukų galerija:

               

Žurnalas „Centras“