Gyvenamieji namai Pasakų gatvėje

 

Architektai: Paleko architektų studija (Rolandas Palekas, Bartas Puzonas, Alma Palekienė, Dalia Uogintė, Vilius Lingė) 
Nuotraukų autorius: Norbert Tukaj
Tekstas: architekto Tomo Milkamanavičiaus


Naujas gyvenamųjų namų kompleksas Pasakų g., suprojektuotas Rolando Paleko architektų biuro, pagaliau nugulė į įgyvendintų projektų gretas. Pačiame Vilniaus pakraštyje, Aukštagiryje, esantis sklypas pasižymi stipriu gamtiniu pradu – nagrinėjamoje teritorijoje auga, ją supa ir nuo vėjų dengia didelės išlakios pušys. Būsimų struktūrų architektūrinį identitetą kuriantis ir formuojantis gamtinis karkasas padiktuoja natūralų ir solidų gyvenamųjų namų komplekso charakterį.

 


 

Sklypas, kuriame įsikūrę gyvenamieji namai, – vizualiai izoliuotas ir nematomas iš jokių bent kiek nutolusių miesto apžvalgos taškų. Visomis kraštinėmis jis ribojasi su mišku. Į vietą atveda vienintelė lokali gatvelė nuo Pasakų g., kuri čia ir baigiasi. Sklypą charakterizuoja lygus reljefas, aukštos jame augančios pušys ir pavieniai lapuočiai medžiai, kurių dauguma buvo darniai integruoti į naują projektą.

Atsižvelgdama į natūraliai susiklosčiusį vilų miške morfotipą, architektų komanda pasirinko taškinę pavienio užstatymo struktūrą. Projektuojami 6 vienbučiai gyvenamieji namai, sublokuoti poromis po du ir išdėstyti palei rytinę sklypo pusę.

Standartinis 3 m atstumas nuo sklypo ribų ir išlaikomas 8 m gaisrinės saugos atstumas tarp pastatų iš dalies padiktuoja projektuojamų objektų vietas ir būsimus jų gabaritus. Siūlydami išsaugoti esamas pušis, architektai numatė būsimą užstatymą dislokuoti properšose. Siekiant prisitaikyti prie vyraujančios gamtinės aplinkos, visame sklype suformuota pagrindinė bazinė danga – natūrali veja, kurioje minimaliai – tik prieigoms prie pastatų pagrindinių įėjimų suformuoti – suprojektuotos nedidelės žvirgždo aikštelės ir vienas prie akligatvio prisijungiantis takelis. Kiekvienam gyvenamajam vienetui sklype įrengta viena parkavimo vieta, kurioje sutvirtinta veja, ir medinė lauko terasa.

 

 

 

Visi kvadratinio pėdsako pastatai pasižymi vienodu, aiškiu ir formą sekančiu suplanavimu. Pirmas aukštas suprojektuotas kaip vientisa bendrosios erdvės patalpa su svetaine, virtuve, valgomuoju ir kompaktišku sanitarinio mazgo, sieninės spintos, virtuvės ir techninės patalpos vidiniu tūriu (vadinamąja „dėžute“), kuris formuoja minimalią tambūro erdvę.

Antrame aukšte – du paprasti nedideli miegamieji ir vienas erdvus, kuriame telpa dvigulė lova, kambariai ir sanitarinis mazgas. Mansarda siūloma kaip nedidelė šviesi vieta, tiesioginiai vedanti ant stogo terasos. Čia įrengta medinė eksploatuojama terasa. Kaimynines terasas skiria į išorę iškelta tarpbutinė siena, kuri taip pat tampa centriniu ir planinę struktūrą kvadrato formoje padiktuojančiu pastato elementu. Lauko augalai, pasodinti specialiuose vazonuose ar klombose, sustatytose ant žvirgždo dangos plotų, formuoja akustinę ir vizualią uždangą, skirtą kurti privatumui lauko terasos erdvėje. Dėl stiklinės mansardos laiptinės, įtaisytos pastatų centre, veikia kaip šviesos šuliniai.

 

 

 

Pastato fasadai suskaidomi vertikaliai, taip įliejant objektus į bendrą aplink žaliuojančių pušų padiktuotą kontekstą. Įstiklinta pirmo aukšto vitrina ir antrą aukštą juosiančiu langų kaspinu įtraukiamas modernistinis horizontalus juostinių langų motyvas formuoja apžvelgiamas panoramas. Ažūriškomis juostomis dėstomos įvairaus tankumo vertikalios natūralaus medžio dailylentės sušvelnina ir sulieja šių sluoksnių ribas. Juos pratęsus, suformuojama terasos užtvara bei aklinų sienų apdaila, savo piešiniu antrinanti aplinkinių pušų kamienų vertikalėms.

Gyvenamieji namai Pasakų g. yra itin kontekstualios ir racionalios architektūros pavyzdys. Gamtinės aplinkos charakterio įkvėpti architektai pasirinko veikti iš vien su reljefu ir pušų vertikalėmis ir suprojektavo itin logiškos planinės struktūros objektus, kurie užtikrina būsimiems gyventojams privatumą, jautrų santykį su gamta ir šiuolaikišką gyvenimo būdą priemiestyje esančioje Aukštagirio teritorijoje.

Nuotraukų galerija:

       

Žurnalas „Centras“