Mada, Vilnius ir saviraiška

Interjero autorė Akiko Tutlys
Nuotraukų autorius Leonas Garbačauskas
Tekstą parengė Ingrida Kaliukevičiūtė

 

2015 m. Chanel kolekcijos ir nepakartojamos Vilniaus senamiesčio panoramos įkvėpta interjero stilistinė idėja žavi savo darna ir įvairove. Architektė, interjero dizainerė Akiko Tutlys 190 m2 butą pavertė elegantišku ir moderniu verslininkų poros kampeliu, skirtu pailsėti po varginančios darbo dienos.

 


Užsakovų pora – šiuolaikiški, madingi verslo žmonės, kurių vaikai jau suaugę ir gyvena atskirai, todėl būstas sukurtas kasdieniam poros gyvenimui. Iki šiol  užmiesčio name gyvenusi pora nutarė leisti jame tik savaitgalius, o šiokiadieniais nešvaistyti laiko kelionėms iki darbo ir atgal bei lūkuriavimui spūstyse. Daugiau nei 10 metų butas buvo nuomojamas. Jis nebeatitiko šeimininkų gyvenimo stiliaus bei dabartinių interjero tendencijų, tad teko imtis kardinalių pokyčių.

„Kuriant interjero stilių, man buvo suteikta visiška laisvė. Tai – retas variantas“, – teigia architektė. Pagrindine Akiko užduotimi tapo susieti tris dalykus: madą, kurios svarbą ir gilų supratimą įžvelgė užsakovės aprangoje, Vilnių, kurio panorama skverbėsi pro didelius bendrosios erdvės langus, ir gyventojų asmenybes.

 

 

„Kesoninių lubų ir pagrindinio kambario apšvietimui išrinkau skaidraus stiklo gaubto šviestuvus. Stiklai nesudarko lubų struktūros harmonijos. Valgomojo sieninio šviestuvo dizaino idėja primena senovines žvakides su variniu reflektoriumi, o virtuvėje puikuojasi Tom Dixon šveistuvai, kurie šviesdami meta žaismingus šešėlius“, – A. Tutlys.

 

Bendrojoje erdvėje natūralumą ir autentiką atspindinčios alyvuotos ąžuolo parketlentės tampa tvirtu viso interjero bei modernių klasikinės stilistikos interpretacijų pagrindu. Šiltas ir su kitomis interjero detalėmis nekontrastuojantis grindų tonas suteikia lengvumo bei jaukumo jausmą ir švelniai pabrėžia solidžių formų baldus. Gaivios pastelinės, o kai kur ir tamsios, rafinuotos spalvos atranda savo vietas, tad tarp jų išnyksta ryškus kontrastas. „Visos akcentinės spalvos yra atitinkamose vietose. Mados industrija mus moko derinti skirtingus atspalvius ir faktūras. Jei vilkite vienspalvį ansamblį, jį reikia papildyti derančiu akcentu: kitos spalvos rankine, diržu ar batais. Lygiai taip pat ir su šio projekto stilistika: pagrindinis koloritas gan neutralus – balintas ąžuolas, baltai dažytos sienos, baltos durys, baltos lubos. Vėliau neutrali paletė pagyvinama išraiškingais atspalviais“, – aiškina dizainerė.

 

  

 

Interjero koloritas ne tik pasakoja apie prabangą, bet ir atranda sąsajų su Vilniaus senamiesčio aura. Čia dominuoja auksinės detalės, juoda spalva ir vadinamieji intelektualų tonai: violetiniai, tamsiai žali ar mėlyni. Parinktas koloritas ir moderni kesoninių lubų interpretacija mus priartina prie senosios miesto dalies istorijos bei kultūros – į ją galime žvelgti pro didelius vitrininius langus jaukiai įsitaisę ant šalia įrengtos sėdėjimo vietos, po kuria slepiasi radiatoriai. Pastelinės spalvos ir ryškesni akcentai – rausvi, vandenyno mėlyni, geltoni, žalsvi ar margi ir dryžuoti – suteikia interjerui gaivos, laisvės ir vasariško džiaugsmo pojūčius – atrodo, lyg stebėtume 2015 m. Chanel kolekcijos pristatymą.

 

 

 

Virtuvė bute tarsi išnyksta. Joje neatsiranda jokių papildomų faktūrų, medžiagų ar interpretacijų. Visa buitinė technika įmontuojama, gartraukis paslepiamas ir tampa lubų dalimi. Spalvos taikomos prie bendro interjero kolorito, dalis korpusinių baldų derinami su grindimis ar sienomis, o daiktų laikymo sistemų siena primena dar vieną ramų akcentą. Šeimininkų miegamieji – charakterių atspindžiai, jaukūs, solidūs ir neperkrauti. Vonios kambarys neutralus: vyrauja monochrominės spalvos, jaukumo suteikia sieniniai šviestuvai ir sienos dekorui pasirinkti tapetai, imituojantys majolikos* stiliaus plyteles.

 

  

 

 

„Šeimininkės kambaryje vėsūs žalsvi, melsvi ir pilkšvi atspalviai derinami su šiltais džiovintų rožių ir slyvų tonais. Lovūgalio idėja – rombais siuvinėta ikoninė Chanel 2.55 rankinė (1929 m.). Siekiant pabrėžti miegamojo funkciją, buvo prisimintas ir kitas klasikinis elementas – alkova**. Šeimininko kambariui įkvėpimo ieškota britų džentelmenų klubo estetikoje. Rusvi, mėlyni, sodriai raudoni tonai buvo kaip tik: jie suteikė patalpai ramybės, o rudas, minkšta oda aptrauktas lovūgalis – solidumo“, – pasakoja projekto autorė.

_______________

**Alkova – nišos pavidalo kambarėlis, dažniausiai miegamasis, romėnų, arabų namuose; XVII–XVIII a. paplito visoje Europoje.

* Majolikos stiliaus plytelės – mozaikinės, raštuotos ir glazūruotos – paplitusios Pietų Europos šalyse, ypač Ispanijoje ir Portugalijoje. Daugiausia įtakos šiam stiliui turėjo iš Maroko atklydusi maurų kultūra.

 

Žurnalas:Interjeras.lt pataria