Meniškas viešbutis

Projekto autoriai: Ahrens & Grabenhorst Architekten, Frankas Kassneris 
Vieta: Getingenas (Göttingen), Vokietija 
Įgyvendinta: 2018 m. 
Tekstas: Gintautės Kisieliūtės 
Design HotelsTM grupės narys


Centriniame Vokietijos mieste atsidarė naujas Freigeist Göttigen viešbutis, išsiskiriantis kūrybiškumu bei meniniu pritaikymu. Georgo Rosentreterio prižiūrimas 118 kambarių viešbutis yra įtrauktas į miesto paveldo sąrašą kaip pastatas, priimantis įvairius akademikus, filosofus, žinomiausius mąstytojus. Groner Tor rajone išdygęs naujas statinys kaipmat persigėrė kultūrine vietos dvasia, tapo traukos centru aktyviai bendruomenei ir jos svečiams. Dinamika, gyventojų troškimas pamatyti ir patirti, primena studentišką judėjimą, būtent todėl viešbučio interjerui pasirinktos įvairios formos, spalvų deriniai, o nepamainomais interjero elementais tapo meno kūriniai.

 


Freigeist Göttigen viešbutis apsuptas žalumos, o pagrindinė parko alėja veda link miesto kultūros centrų: muziejaus, universiteto bei greitai atsidarysiančio žinių forumo (vok. Forum Wissen) pastato. Vos įžengus į viešbutį, akys klaidžioja nuo vienų detalių prie kitų, tačiau jas visas apipina uosio mediena, daugybė vario, šviesiai pilki bei smėliniai tonai. Japonijos ir Pietų Amerikos virtuvės patiekalus siūlantis restoranas Intuu bei sušių baras su atviru genialaus vyriausiojo šefo darbo stalu demonstruoja įstabų gastronominių šedevrų kūrybos ciklą, o interjeras mirga nuo natūralių, rudenį menančių atspalvių.

 

 

 

Vietinė Hanoverio bendrovė Ahrens & Grabenhorst Architekten buvo atsakinga už architektūrinius sprendimus bei pastato koncepciją, padedančią integruotis į miestovaizdį ir vietinių gyventojų kasdienybę. Norėta suprojektuoti ne tik viešnagę suteikiantį statinį atvykusiems svečiams, bet ir naudingą, mėgstamą miestiečių laisvalaikio erdvę. Būtent todėl atsižvelgta ne tik į gretimus istorinius pastatus iš smiltainio, bet ir į šalimais 2020 m. atsirasiančio Forrum Wissen pastato projekto estetiką. Šitaip fasade atsirado smulkių pilkšvai rudos plytų, tvarkingas ne per didelių langų ritmas. Toks sprendimas suteikė naudos tiek dėl klimato diktuojamų sąlygų, tiek dėl stilistikos. Per didelio modernumo ir skaidrumo buvo vengta, nes norėta išlaikyti istorinio miesto centro estetiką, vengti pernelyg aštraus modernumo įvaizdžio, kuris šiuo atveju pasirodė per šaltas.

 

 

 

Dizaineris ir menininkas Frankas Kassneris buvo atsakingas už interjero dizainą. Įkvėpimas atėjo iš Amerikos menininko Jeano-Michelio Basquiat, grafičio meistro Patricko Wolterso, slapyvardžiu BeNeR1. Šių kūrėjų išraiška persikėlė į interjero įvaizdį per spalvas, kompozicijas, baldų dizainą, apdailos medžiagų derinius, šriftą.

 

 

 

Kambariai bei apartamentai yra kiek ramesni nei bendros paskirties patalpos, nes skirti poilsiui. Šiaurietiško stiliaus, menantys skandinaviško dizaino stilistiką, miegamieji varijuoja nuo 24 iki 61 m² ploto. Visuose grindys išklotos natūraliu ąžuolu, o šviesą skleidžia pastatomieji Santa&Cole šviestuvai. Pilki matiniai tapetai ir medaus atspalvio mediena suteikia kambariams jaukumo bei šilumos. Erdviuose apartamentuose langai įtaisyti per visą sieną, su vaizdu į parką. Kambariuose įrengtos laisvai pastatomos vonios suteikia patalpoms elegancijos ir prabangos užuominą.

 

 

 

Viešbutyje yra sporto salė, sauna, aerobikos salė bei 300 m² ploto stogo terasa su pajūrio smėliu. Bendro naudojimo zonos labiau primena namų atmosferą: didžiuliai foteliai ir veliūru aptrauktos sofos kviečia prisėsti ir pasišnekučiuoti, o spalvingos marokietiškos akmens masės plytelės, paverstos tikru meno kūriniu, atkreipia dėmesį vos įžengus. Pagal užsakymą išausti Nani Marquinos kilimai tapo tikra praba Wohnzimmer susirinkimų kambariuose bei apartamentuose.

 

 

Spalvingas, gaivus viešbučio įvaizdis atrodo svetingai ir jaukiai. Dinamiškai išdėstyti interjero elementai bei spalvinės kompozicijos, apdailos medžiagų ir meno kūrinių žaismas pavertė šią vietą net tik svečius priimančiais namais, bet ir savotiška galerija, kviečiančia kiekvieną praeivį, kurį jaudina kūryba.

Žurnalas „Centras“