Toho Gakuen muzikos mokykla

 

Projekto autorius: NIKKEN SEKKEI 
Klientas: Toho Gakuen School of Music 
Vieta: Tokijas, Japonija 

Įgyvendinta: 2014 m. 
Nuotraukų autorius: Harunori Noda 
Tekstas: Architekto Tomas Milkamanavičius

 

Muzikos mokykla Tokijo priemiestyje pakeitė anksčiau šioje vietoje buvusį tradiciškai suplanuotą pastatą su ilgu koridoriumi be dienos šviesos ir išilgai jo išdėstytomis ankštomis patalpomis.

 

 

Statinys projektuotas kaip atsakas į aplinkinę urbanistinę situaciją. Segmentinis jo fasadas sumažina išorinį mastelį, o viduje kuria panašų pojūtį, lyg vaikščiotum kaimo vietovėje tarp pavienių namų.

Vietoje atgyvenusios koridorinės sistemos ir kalėjimą primenančios struktūros architektai norėjo sukurti gyvybingos studentų gyvenvietės įspūdį. Tam pasitelkta išskaidytų auditorijų struktūra, kurioje koridoriais tampa erdvė tarp jų. Darydami priešprojektinį tyrimą architektai sužinojo, kad muzikos studentai dažnai repetuoja koridoriuose ir laiptinėse dėl akustinių šių erdvių savybių. Todėl tarp repeticijų kambarių esanti zona taip pat gali būti naudojama muzikuoti. Projektuojant taip pat išsiaiškinta, kad geras vizualinis ryšis tarp kartu grojančių muzikantų padeda jiems darniau atlikti kūrinius. Architektų atsakas į tai – stiklinės pertvaros. Akustinėms patalpų savybėms sustiprinti prie stiklinių pertvarų suprojektuotos sunkaus audinio užuolaidos.

 

 

 

Skirtingo dydžio auditorijos atitrauktos viena nuo kitos, tačiau sujungtos į darnią, spiečių primenančią sistemą. Akustiniai kambariai suprojektuoti atidžiai ištyrinėjus specifinius reikalavimus, keliamus kiekvienam instrumentui. Jie parinkti būtent tokio dydžio, kad kiekvienas smuikas, violončelė ir kontrabosas skambėtų geriausiai.

Pažvelgus į pastato struktūrinį pjūvį matyti, kad netaisyklinga pabirusi forma atsikartoja kurdama vidinius kiemus ir įleisdama natūralią dienos šviesą. Toks išorinių ir vidinių erdvių supynimas leidžia natūraliai ventiliuoti daugiau erdvių, nei tik išdėstytas perimetru. Antžeminiame aukšte įrengtas grakštus kolonų tinklas tarsi prikelia betoninius, sunkumo įspūdį keliančius akustinių kambarių tūrius nuo žemės, atverdamas erdvų holą, skirtą bendruomenės veikloms.

 

 

Muzikos mokykloje derinamos natūralios betono ir medienos apdailos medžiagos papildomos griežtais juodų kolonų, langų rėmų ir turėklų elementais. Medžiagų paletė tokia pat ir viduje, ir išorėje. Taip kuriamas vientisumas ir pabrėžiama tūrinė struktūra. Kartu su sunkiu ir monumentaliu įspūdžiu projektuojama jauki atmosfera. Kabantys antžeminio aukšto taškiniai šviestuvai blausiai spindi formuodami bendrą atmosferinį apšvietimą. Akustiniai kambariai, atskirti pailgom šviesos juostom, pabrėžia linijinį apdailos skaidymą ir kuria kitonišką šių patalpų charakterį.

Judėjimas bendromis mokyklos erdvėmis, holais, koridoriais ir patalpomis yra magiška patirtis, jungianti garsą, šviesą ir netikėtai atsiveriančias vidaus bei išores perspektyvas. Statinys komunikuoja solidų architektūrinį charakterį, tačiau savo struktūra yra labai demokratiškas, žmogiško mastelio. Meistriškai varijuojant apšvietimu, medžiagomis, tekstūromis, sukurtas vientisas įvairių skirtingų savybių derinys, įtaigiai atskleidžiantis mokymo įstaigos vertybes.

Daugiau nuotraukų:

    

Žurnalas „Centras“