Pabėgimas į praeities epochą

 

Projekto autorė: Judith van Mourik 
Vieta: Ultrechtas, Olandija 

Įgyvendinta: 2016 m. 
Tekstas: Gintautės Kisieliūtės 
Design HotelsTM narys

 

Palei Ultrechto nacionalinį parką stūkso didingas pastatas, o įstabios aukštos kolonos ir sraigtiniai laiptai, puošti juodo metalo turėklais, sustiprina karališką įspūdį. Pailgų juodrėmių langų ritmą papildo atlapos langinės horizontaliais plyšiais, suteikiančiais fasadui faktūriškumo. Daugybę metų gyvavęs viešbučio mūras mirguliuoja samanų ir drėgmės piešiniais, tuo tarsi pasakodamas istorijas, kuždėdamas paslaptis apie šią vietą, apipindamas ją legendomis. Romantiškas interjeras leidžia nusikelti į praeities epochą ir pabėgti nuo modernaus pasaulio, tarsi keliauti laiku.

 


1400 m. pastatytos rezidencijos šeimininkais buvo bažnyčios didikai ir net pats Prūsijos karalius. 1906 m., po to, kai rūmai buvo suniokoti gaisro, atstatyta vieta pakito. Čia įsigalėjo vadinamoji Liudviko XVI stilistika. Tai – architektūros ir baldų era, vyravusi Prancūzijoje prieš pat revoliuciją. Stilius apibūdinamas kaip paskutinio baroko tarpsnio ir neoklasicizmo pradžios samplaika. Siekta išvengti barokui būdingų ekstravagantiškų puošmenų, lipdinių, ornamentikos ir pabrėžti paprastumą, grįžti į gamtą, idealizuoti, perteikti ją menu. Iki 1996 m. čia buvo Nacionalinis gamtos tyrimų centras. Vėliau jis tapo prabangiu viešbučiu, kurio vardas keliauja iš lūpų į lūpas ne tik dėl išskirtinės aplinkos, bet ir dėl vietinio viskio kolekcijos bei gastronominių gardėsių, kuriuos gamin 3 „Michelin“ žvaigždutėmis apdovanotas šefas Jacobas Janas Boerma.

Interjeras pasižymi prašmatnumu ir prabangą ironizuojančiu subtiliu humoru, netgi sarkastiška pašaipa. Rausvi, koraliniai ir pasteliniai atspalviai bei didžiuliai meno kūriniai tapo pagrindiniu stilistikos elementu. Miegamųjų plotai vyrauja nuo 24 iki 57 m². Visuose galima rasti karališko dydžio lovas, dušus ir laisvai pastatomas vonias – prabangiuose numeriuose vonios įsitaisiusios prie lovų. Erdvesniuose kambariuose lovą nutarta statyti patalpos centre: šmaikštauta, jog tuomet svečiai galės vaikytis vienas kitą ratu aplink baldą. Dizainerė Judith van Mourik minėjo, kad „pokštauti yra svarbu“, ir tai atsispindi tam tikruose sprendimuose. Tačiau, nepaisant juokų, interjere galima pamatyti aukščiausio lygio apdailos medžiagas: tamsų natūralaus medžio parketą, itališką marmurą, žalvarį, veliūrą – visai tai sufleruoja romantišką, elegantišką, modernumo audeklu apvilktą prabangios neoklasikos atmosferą.

 

 

 

Interjere vyrauja daug baltos spalvos ir medžio tekstūros, šalia kurios dekoratyvumu išsiskiria įspūdingi gobelenai, sienų freskos, spalvingi, raštuoti kilimai, o šiuolaikiškumo suteikia ir net kiek stebina itin šiuolaikiški šviestuvai. Tiek sieniniai, tiek milžiniški lubų sietynai, pagaminti iš blizgaus metalinio tinklo, atstoja tiek šviesos šaltinio, tiek meno kūrinio funkcijas.

Kita išryškėjusi savybė – ekspresyvios objektų formos. Ir baldai, ir santechnikos prietaisai, ir šviestuvai ar dekoro elementai buvo parinkti labai ovalūs, apvalūs, lenkti ar priešingai – kampuoti, aštriomis briaunomis. Toks švelnių, moteriškumą menančių linijų žaismas, derinamas su stačiakampėmis struktūromis, leido sukurti įdomią pusiausvyrą.

 

 

Už lango vešantis parkas padiktavo pagrindines kolorito spalvas. Visur galima rasti žalsvų elementų, taip pat gausu natūralių žemės tonų, gilių mėlynų atspalvių. Prabangą ir rafinuotumą perteikia vyšniniai, raudonojo vyno spalvos gobelenai, o gyvybės suteikia pastelinė gama. Blizgūs žalvariniai ar chromuoti paviršiai vietomis suskamba lyg deimantai, tačiau bendras vaizdas atrodo matinis, nekintantis nuo saulės spindulių.

Išskirtinė, kiek paslaptinga vietovė turi labai ilgą istoriją, kurią norisi išklausyti. Pro langus matomas senų medžių parkas padeda pasislėpti nuo likusio pasaulio ir persikelti į praeities epochą bent kelioms dienoms. Prabanga, persipynusi su šiuolaikiškumu, leidžia pasijusti ypatingai ir grožėtis meniniais dirbiniais, nupintais gobelenais ar kilimų raštais. Pabėgus nuo žmonijos, galima pagaliau įvertinti jos sutvertus kūrinius.

Nuotraukų galerija:

    

Žurnalas „Centras“