Austrija visais laikais įkvėpdavo naujovių ir idėjų, tačiau tuo pačiu metu buvo ir natūralumo puoselėtojų šalis. Po šią šalį keliaudamas negali nesistebėti paprastomis detalėmis, sugebėjimu maksimaliai išnaudoti erdves, kraštovaizdžio sutvarkymu, gamtos ir žmogaus veiklos derme, sąmoningu išteklių naudojimu. Daug minčių kyla pasižvalgius po vakariausio Austrijos regiono Foralbergo kaimus. Žiemą jie virsta slidinėtojų meka, o vasarą – kalnų turistų rojumi. Kas gi čia labiausiai krinta į akis?
Pirmenybė - natūralumui
Vieno iš šešių Foralbergo rajonų Brėgencervaldo kaimuose apgaubia ramus, šviežia mediena kvepiantis pasaulis. Dauguma namų čia tradiciškai dengti medžio trinkelėmis arba užplūdus naujosios architektūros madai pastatyti it didžiulės daržinės iš vertikalių bei horizontalių lentų. Tas lentas pjausto lentpjūvės, trinkeles gamina fabrikai, kuriuos išvysi pakeliui, kur bevažiuosi. Medžio meistrai savo dirbtuvėse ir kiemuose drožia langines, interjero detales – jų visuomet prisireikia.
Brėgencervaldo architektai ir drožėjai įgijo ypatingų sugebėjimų ištraukti medžio sielą. Jie žino, kad svarbu nukirsti tinkamą medį, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje, o po to leisti jam lėtai išdžiūti. Todėl skubos nėra – viskam savas metas. Nėra ir jokio dirbtinumo – namai nedažomi cheminiais dažais. Medį tereikia impregnuoti, o saulė ir vėjas bėgant metams nudažo sienas natūraliai suteikdamas tinkamą spalvą. Taip ir sveikiau, ir namas darniau įsilieja į kraštovaizdį.
Besižvalgant po Brėgencervaldą į akis krinta trys statybinės medžiagos - plienas, medis ir stiklas. Pagrindinė regiono mediena - sidabrinės eglės, kurių Alpių šlaituose apstu. Namai panašūs, susilieja su kraštovaizdžiu. Ypač daug jų statoma iš vertikalių lentų. Nieko ne per daug, tik tiek, kiek reikia. Plieninės konstrukcijos bei jų priedai gaminami vietos fabrikuose, o sukurti menines detales - kaimo kalvių darbas.
Tradicijos ir naujovių dermė
Tradiciniams Brėgencervaldo pastatams dengti naudojamos medžio trinkelės gaminamos skeliant kamieną, o prie sienos tvirtinamos iš apačios, kiekviena - viena vinimi. Anksčiau trinkelėmis dengdavo tik stogus, bet ilgainiui jos pritiko visam namui. Taip apkloti namą nėra pigus malonumas, turint galvoje ne tik padengimo kaštus, bet ir tai, kad trinkelėms susidėvėjus namą reikia nulupti ir vėl dengti iš naujo. Iš vėjinės pusės namus beveik visuomet dengia sidabrinės eglės trinkelės.
Naujieji namai, nors kitokios išvaizdos, stebėtinai dera prie senųjų. Jų statyba paremta moderniais principais. Paprastų konstrukcijų naujieji pastatai lengvi, juose vyrauja didelės erdvės, tušti plotai ir dideli langai. Ypač aukšti reikalavimai keliami pastato estetinėms savybėms, energijos taupymui, natūralumui. Ant stogų matyti saulės baterijų. Namo šildymui ir karštam vandeniui naudojami visi įmanomi atsinaujinantys energijos ištekliai. Svarbiausia austrams - ekologiškos statybinės medžiagos ir sąmoningas energijos išteklių naudojimas.
Foralbergo dizaino menininkai
Modernių naujosios kartos architektūros pastatų rasi kiekviename kaime. Greit prigijusį savitą stilių 1960 m. sukūrė grupė architektų, pasivadinusi Foralbergo dizaino menininkais. Jų architektūros idėja – aiškios linijos, minimalistinės formos, natūralių medžiagų taupymas, maksimalus pastato priderinimas prie gamtos ir kuo mažiau sąnaudų namui išlaikyti, kad iš to būtų naudos ir gamtai, ir žmonėms. Dauguma visuomeninių ir privačių pastatų iki šiol statomi, o seni rekonstruojami remiantis šiais principais. Visuotinis Foralbergo standartas – energiją taupantis dizainas.
Krumbacho stotelės
Kad Foralbergo regionas garsėja architektūra, išduoda net mažiausios detalės. Ypač Krumbacho kaime, kuris rado įdomų būdą pasigražinti minimaliais kaštais ir taip išgarsėti. Projektas “Krumbacho stotelės” - idėja verta pagyrimo, dėl jos kaime lankytojų netrūksta. Kas tokio įdomaus? Ogi važiuojate autobusu pro kaimelį, autobusas sustoja septyniose stotelėse, kurių kiekviena – meno kūrinys. Ir ne bet koks, o tarptautinis.
Krumbacho stoteles, bendradarbiaudami su Vienos architektūros centru ir Foralbergo architektūros institutu, sukūrė architektai iš septynių šalių - Rusijos, Ispanijos, Belgijos, Norvegijos, Japonijos, Kinijos ir Čilės. Atrodo, grandiozinis projektas, o iš tikrųjų – dvi savaites trukęs pleneras. Visus šiuos menininkus į Krumbachą 2014 m. pakvietė Vienos architektūros centro direktorius Dietmar Steiner. Užmokestis autoriams – atostogos Foralbergo regione.
Kiekvienas architektas stoteles kūrė savo krašto stiliumi, o vietos meistrai statė naudodami tradicines medžiagas, kad nesipeštų su aplinka. Kaip jiems pasisekė, galima pasižiūrėti www.kulturkrumbach.at. Šį projektą finansavo privatūs partneriai, o asmeniškai parėmė daugiau kaip du šimtai žmonių.
Architektūros pažinimo maršrutai
Brėgenco žemėje įrengta dvylika architektūros pažinimo takų. Tai maždaug 1-4 valandų trukmės pasivaikščiojimo maršrutai trylikoje kaimų. Žemėlapių rinkinį su pažymėtais maršrutais ir juose esančiais objektų aprašymais galima gauti turizmo informacijos centruose.
Keliaujant šiais takais kiekviename kaime reikia ieškoti plieninių stulpelių, susmaigstytų netoli svarbiausių architektūros objektų. Jie panašūs į aprūdijusius tvoros stulpelius – taip turi būti, nes nudažyti išsiskirtų iš natūralios aplinkos. Priėjus prie tokio stulpelio tereikia paspausti šviesos mygtuką ir žvilgtelėti į vidų iš viršaus. Išvysite nupieštą pastatą ar kitą architektūros vertybę.
Trumpame aprašyme prie piešinio išvardinta, kokie ypatingi pastato bruožai, į kokias detales atkreipti dėmesį, kaip pastatas pritaikytas prie gamtos. Norintiems daugiau informacijos pateikiama lankstinuke. Kiekviename maršrute yra bent dešimt tokių informacinių stulpelių.
Daugiau nuotraukų:
Straipsnio ir nuotraukų autorius: Andrius Biziulevičius