Šeštą kartą parodoje ARCHzona vykęs kasmetinis fasadų konkursas FACadE’26 kvietė lankytojus įvertinti ir balsuoti už labiausiai patikusias architektūros realizacijas. Šiemet konkurse pristatyti 26 projektai: 14 gyvenamųjų ir 12 komercinių bei visuomeninių pastatų. Už juos iš viso balsavo 1 693 lankytojai, tarp kurių net trečdalis – architektų.
„Tradicinis konkursas skatina pažvelgti į fasadą kaip į kūrybinės minties išraišką, formuojančią mūsų gyvenamosios aplinkos kokybę. Pastato išorė atskleidžia architekto santykį su vieta, aplinka ar gamtos kraštovaizdžiu ir atskleidžia jo požiūrį į naudojamas medžiagas“ – teigia konkurso sumanytojas žurnalo Centras leidėjas Vytautas Gurevičius.
Šių metų dalyviai pristatė įvairias architektūros kryptis – nuo vietos tradicijas interpretuojančių gyvenamųjų ir poilsio pastatų iki istorijos atminimą įprasminančio muziejaus bei dinamiškų verslo centrų. Parodos lankytojų balsai lėmė daugiausia simpatijų sulaukusius projektus abiejose kategorijose.
„Žeimenos namai“ – Žaliakalnio tradicijos tęsinys
Gyvenamųjų pastatų kategorijoje pirmąją vietą pelnė „Žeimenos namai“, surinkę 210 balsų. Kauno Žaliakalnyje įgyvendintas dvibučių kvartalas tęsia šiai miesto daliai būdingą individualių, savito charakterio gyvenamųjų namų statybos tradiciją. Architektai Ugnius Vasiliauskas ir Aurelija Daugėlaitė („Ugnius ir architektai“) suprojektavo namus ramiame akligatvyje, šalia bažnyčios ir vienuolyno. Išsaugoti brandūs medžiai padėjo išlaikyti vietos žalumą ir sukurti privačią, ramią aplinką intensyvesnėje Žaliakalnio dalyje.
Pastatų išraišką kuria arkiniai langai, konsolės ir fasadų apdailos deriniai. Architektūrą su aplinka susieja apgalvoti aplinkotvarkos sprendiniai. Projekto vystytojas ir fasado rangovas – UAB „Urban homes“.
Nuotraukų autorė Ieva Gailė
„Viešnagė“ – medžiagų ir Palangos pušyno dialogas
Antrąją vietą gyvenamųjų pastatų kategorijoje užėmė Palangos „Viešnagė“, surinkusi 156 balsus. Architekto Donato Rakausko sukurtas poilsio apartamentų kompleksas įsikūręs istorinėje senosios Palangos dalyje. Išsaugojus sklype augančius medžius, pastatai įkomponuoti į pušyną. Sudėtingą architektūrinę kompoziciją papildo natūralios, ilgaamžės medžiagos: rankų darbo deginto molio plytos, patinuotas žalvaris ir itin didelio atsparumo betonas (UHPC). Jų faktūros ir laikui bėgant kintantys paviršiai kuria ryšį su kompleksą supančiomis šimtametėmis pušimis.
Projekto vystytojas UAB „Lumont“ į bendrųjų erdvių kūrimą įtraukė ir tarptautinio lygio menininkus. Fasado darbus atliko UAB „Budresta“ ir UAB „SKP aliuminis“.
Nuotraukų autoriai: Aistė Rakauskaitė, Norbert Tukaj
„4AG namas“ – penktasis fasadas, kuriuo galima vaikščioti
Trečiąją vietą pelnė „4AG namas“ – už jį atiduoti 126 balsai. Jokūbaičių kaime, Jurbarko rajone, stovintį namą suprojektavo architektas Andrius Ganusauskas („Archsprendimai“).
Gamtos apsupto pastato išskirtinumas – penktuoju fasadu tapęs šlaitinis apželdintas stogas. Jis sustiprina namo ryšį su kraštovaizdžiu ir yra naudojamas: ant stogo galima užlipti, o viršuje įrengta terasa atveria vaizdus į Mituvos tvenkinį ir apylinkes.
Namo pavadinimą sudaro keturių šeimos narių inicialai. Fasado rangovas – MB „Upstatyba“.
Nuotraukų autorius Norbert Tukaj
„Pašto kelias“ – šiuolaikinė Kuršių nerijos architektūros interpretacija
Komercinių ir visuomeninių pastatų kategorijoje pirmąją vietą užėmė svečių namai „Pašto kelias“, surinkę 251 balsą. Juodkrantėje, šalia Raganų kalno tako, įgyvendintas kompleksas interpretuoja istorinės Kuršių nerijos pašto stoties įvaizdį. Architektūros studijos „Plazma“ architektai Rytis Mikulionis ir Dalia Treinytė tris pastatus sujungė į tradicinei sodybai būdingą kompoziciją: pagrindinis tūris išdėstytas palei gatvę, pagalbiniai – sklypo gilumoje. Regionui būdingi tūriai, medžiagos ir siluetai perteikti šiuolaikinėmis architektūros priemonėmis. Aiškiai atskirtos viešosios ir rekreacinės erdvės išlaiko vizualinį komplekso vientisumą.
Projekto vystytojas – UAB „Pašto kelio darbai“, fasado rangovas – UAB „Skanseno projektai“.
Nuotraukų autorius Norbert Tukaj
„Dingęs štetlas“ – architektūra, pasakojanti istoriją
Vos aštuoniais balsais nuo kategorijos nugalėtojo atsiliko Šeduvos žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“, surinkęs 243 balsus ir užėmęs antrąją vietą. Muziejaus architektūra skirta sunaikintų Lietuvos žydų bendruomenių – štetlų – istorijai ir kultūrai atminti. Pastato tūriai kuria abstrahuotą miestelio siluetą, o pats muziejus suvokiamas kaip skulptūra ir memorialas prarastiems Lietuvos štetlams. Architektūrinė koncepcija plėtota kartu su ekspozicijų kūrėjais ir muziejaus istorikais. Ekspozicijos scenarijus padiktavo didelę dalį pastato išplanavimo, todėl architektūra tapo neatsiejama pasakojimo dalimi.
Projektą sukūrė Suomijos biuras „Lahdelma and Mahlamäki Architects“, architektas Rainer Mahlamäki. Vykdomieji architektai – „Studija2a“ (S2A) komanda. Vystytojas – VšĮ „Dingęs Štetlas – Šeduvos žydų istorijos muziejus“, fasado rangovas – AB „Parmet“.
Nuotraukų autorius Kuvatoimisto Kuvio Oy
„Business Stadium Central“ – dinamiškas Vilniaus miesto akcentas
Trečiąją vietą komercinių ir visuomeninių pastatų kategorijoje pelnė „Business Stadium Central“, surinkęs 163 balsus. Vilniuje, Rinktinės gatvėje, įgyvendintą 24 tūkst. kv. m verslo centrą suprojektavo „Zaha Hadid Architects“. Tai pirmasis šio architektų biuro įgyvendintas projektas Lietuvoje. Kompleksą sudaro aštuonių ir devynių aukštų pastatai, penktajame aukšte sujungti tiltu. Dinamiška kompozicija ir išraiškingos linijos suteikia verslo centrui atpažįstamą siluetą. Dėmesys skirtas ir pastatus supančioms erdvėms: įrengtos terasos, balkonai, žiemos sodas bei daugiau nei 5 300 kv. m viešoji aikštė su amfiteatru, fontanais ir poilsio zonomis.
Projekto vystytojas – UAB „Hanner“, fasado rangovas – UAB „Glansa“.
Nuotraukų autoriai: Laimonas Ciūnys, Evaldas Stakėnas
Fasadas ir vietos charakteris
FACadE’26 konkurso rezultatai atskleidžia skirtingus architektų būdus kurti įsimenančią architektūrą. Vienuose projektuose svarbiausi tampa vietos tradicijų tęstinumas ir medžiagų faktūros, kituose – pastato siluetas, ryšys su gamta ar architektūros gebėjimas perteikti istoriją.
Šių metų abiejų kategorijų nugalėtojus sieja jautrus santykis su vieta. „Žeimenos namai“ pratęsia Žaliakalnio gyvenamosios architektūros tradiciją, o „Pašto kelias“ kuria šiuolaikinę Kuršių nerijos architektūros interpretaciją. Parodos lankytojų pasirinkimas parodė, kad būtent toks ryšys gali tapti vienu stipriausių pastato išskirtinumo bruožų.