Vieta: Roma, Italija
Plotas: 1500 m²
Įgyvendinimo metai: 2022
Projekto autoriai: Alvisi Kirimoto, bendradarbiaujant su Studio Gemma
Fotografijų autorius: Marco Cappelletti
Teksto autorius: Tomas Milkamanavičius

 

Gerai pažįstamas skandinaviškas dizainas, kaip ir visa New Nordic filosofija, mūsų dienomis tampa ne tik naujuoju tautiniu identitetu, bet ir pasauline kultūros dalimi. Pagrindinės šios krypties vertybės, tokios kaip paprastumas, aiškios linijos, tvarumas, natūralios medžiagos ir laikui nepavaldūs sprendimai jau rado vietą ir įsitvirtino mūsų kasdienybėje.

Naujas LUISS Guido Carli universiteto statinys pavadinimu Kupolas yra bendras Alvisi Kirimoto architektų  ir Studio Gemma darbas, realizuotas netoli Villa Ada, pačioje Pariolio rajono širdyje, Romoje. Šio pastato pavadinimas stebina, nes struktūra nė kiek nepanaši į kupolą, na bent jau į tai, ką juo įpratę vadinti su antikos architektūra susipažinę europiečiai. Tačiau patyrinėkime šią struktūrą atidžiau ir galbūt išsiaiškinsime tokio pasirinkimo priežastis.

Naujas pastatas yra universiteto erdves papildanti intervencija į teritoriją, dėl kurios pagausinti aplink esantys žalieji plotai. Ši operacija apėmė esamo seno pastato, kuriam buvo taikomi kraštovaizdžio apribojimai, išardymą, naują statybą ir mokslo įstaigos plėtrą. 

Nauja erdvė išvystyta per du lygius ir bendru 1 500 m² plotu yra pačioje patogiausioje ir vaizdingiausioje teritorijos vietoje, šalia nedidelio miškingo ploto pietinėje sklypo dalyje. Čia taip pat buvo padidinta parko teritorija ir praplėsta pagrindinė universiteto aikštė.

Pagrindinė projekto idėja yra pakelti tūrį taip, kad jis viename lygyje susijungtų su medžių lajomis ir labiau  atvertų pirmą aukštą. Pastarajame yra įėjimas, auditorija ir aptarnavimo plotai, o viršutiniame aukšte – amfiteatras ir dar dvi auditorijos. 

Žalumos apsuptas, vizualiai pralaidus bei skaidrus pastatas, regis, ištirpsta aplinkoje, bet kartu jis primena klasikinę medinę trobą: iš jos ir kilo jo kontūrai. Drauge sukurta jauki, namus primenanti atmosfera studentams. Dabar jau matome, kad žodis „kupolas“ čia nusako tikrai ne statinio formą, veikiau tai semantinis darinys, skirtas apibūdinti struktūrai, kuri tarsi apgaubia įvairias funkcines veiklas.

Interjerai šiame projekte kurti atidžiai, siekiant suteikti maksimalų universalumą ir pritaikomumą įvairioms edukacinėms veikloms, taip pat kultūriniams, meniniams ir socialiniams renginiams, įskaitant konferencijas ir filmų peržiūras. Amfiteatras suprojektuotas įvairiapusiškam naudojimui, o auditorijos yra aprūpintos šiuolaikinėmis audiovizualinėmis konferencinėmis sistemomis. Technologinės naujovės išmaniai integruotos į architektūrą.

Pagrindinė pastato laiptinė sujungia abu lygius viduje per dvigubo aukščio erdvę, o papildoma laiptinė sujungia pirmą aukštą su lauko erdve. Atitrauktas apatinis aukštas dar labiau išryškina viršutinio tūrio lengvumą ir tuo pat sukuria metu atvirą ir uždengtą erdvę, skirta mokymams ir kitoms lauko veikloms.

Natūraliu medienos ir stiklo fasadu apvilktas aukščiausias pastato aukštas įkurdintas sulig medžių viršūnėmis. Taip formuojamas architektūros bei konteksto dialogas ir kartu siūlomas dinamiškas įvairių viduje vykstančių veiklų skerspjūvis. Šis jautrumas gamtiniam, o ne urbanistiniam kontekstui neabejotinai yra tai, kas telpa į žodį Japandi.

„Stiprus struktūros ir aplinkinės žalumos ryšys siūlo inovatyvų požiūrį į švietimą, kuriantį kokybę per santykį su gamta, – pasakoja studijos įkūrėjas architektas Massimo Alvisi ir priduria: – Aukštas pastato odos pralaidumas ne tik palengvina panirimo į kraštovaizdį galimybes, bet ir skatina mainus tarp visos studentų bendruomenės. Tai yra konceptualus pasirinkimas, atspindintis mokslo įstaigos atvirumą.“

Projekto spalvos, tekstūros ir medžiagos parinktos jautriai: metalo apdailos atspalviai ir raižytas tinkas dera su šiltu medžiu. Taip formuojamas subalansuotas nuorodų ir kontrastų žaidimas. Tvarios architektūros principų įkvėptas ir iš natūralių medžiagų pagamintas pastatas gavo prestižinį LEED Platinum sertifikatą. Tvarumas ir darnus ryšys su aplinka čia gali būti išskiriami kaip bruožai, būdingi visai šiuolaikinei architektūrai. Jie turi šaknis ne tik tradicinėje japoniškoje architektūroje, bet ir visoje tradicinėje architektūroje bendrąja prasme. 

Pakabinamos garsą izoliuojančios plokštės formuoja amfiteatro lubas. Pasirinkta koralų raudona spalva traukia dėmesį iš išorės, organiška jų siluetas sustiprina dialogą su gretimu skveru. Ta pati ryški raudona spalva charakterizuoja baldus. Anot statinio architektų, ši dominuojanti skaisti spalva yra subtili detalė, suteikianti visam kompleksui puikią vizualinę koherenciją, ypač ankstyvą vakarą. Tačiau kitų aptartų objektų kontekste šis bruožas tikrai nedvelkia tradicine Tolimųjų Rytų architektūra. Veikiau tai šiuolaikiškos ir charakteringą identitetą siekiančios suformuoti įstaigos architektūrinių priemonių pasirinkimai.

Lauko erdvės buvo pertvarkytos pasitelkiant stabilizuojančią žvyro danga, o takas, apsaugotas ąžuolų eilės šešėliu, jungia skvero plotą su aikšte. Visos lauko erdvės buvo įrengtos ir suprojektuotos taip, kad skatintų susikaupimą studijoms, neformalius susitikimus, atsipalaidavimą ir žaidimus, siūlytų įvairias susibūrimo galimybes ir didelį eksploatacinį lankstumą.

Milžinišką virš žalumos išsikišusį ir žemiau esančią aikštę stebinantį teleskopą primenantis Alvisi Kirimoto studijos objektas tapo nauju universiteto gyvenimo traukos centru. Tradiciniai harmonijos ir ramybės pripildyti japoniškos architektūros elementai čia papildomi veržlumu ir jaunyste, kas atrodo logiškas pasirinkimas, atsižvelgiant į edukacinę šio pastato funkciją. Visgi įvertinus visumą, šis statinys galėtų būti suprojektuotas ir Europos architektų. Japoniškai architektūrai būdingas bruožas čia yra tik tūrių orientacija į gamtinį kontekstą, visa kita drąsiai galima vadinti šiuolaikinės architektūros principų pritaikymu. Galimai skandinavišką šio pastato estetiką padiktavo jo vieta. Prieš tai aptarti objektai realizuoti Japonijoje, šis – Europoje.

#Architektūra

2024-06-10