Architektai: „UP Architektai“
Tekstą parengė: Giedrė Rumšienė
Nuotraukos: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus; Kamila Rose photography / K. Daugienė
Projekto vizualizacija
Klaipėdoje yra vietų, kuriose nenutrūkstamai pulsuoja istorija – čia ji tik keičia rūbą ir prisitaiko prie šiuolaikinio pasaulio. Viena tokių vietų – „Sendvario dvaras“, įsikūręs miesto širdyje esančioje Mokyklos gatvėje. Kadaise čia gyvavo gyvulių ūkis, vėliau – Bajoriškas dvaras. Sovietmečiu dvaro pastatai buvo suniokoti, o rūmų patalpose veikė mokykla. Šiandien atkuriamas „Sendvario dvaras“ atgimsta kaip moderni biurų, prekybos ir paslaugų erdvė – vieta, kur istorija tampa pamatu šiuolaikiniam verslui.
Sendvaryje vyko karališki priėmimai ir puotos, į kurias rinkosi dvariškiai ir išskirtiniai svečiai. XIX a. Prūsijos monarchų šeima, karo metais glaudusis Klaipėdoje, šią vietą rinkosi savo poilsiui. Dvaro teritorijoje buvo įrengtas jodinėjimo maniežas princams, išpuoselėtas sodas, kurį sukūrė tuometis savininkas Ruppel’is. 1834 m., karališkajai šeimai vėl viešint Klaipėdoje, net 84 raitos lietuvaitės atvykusius monarchus pasitiko su dainomis ir dovanomis. XIX a. pabaigoje Sendvaris tapo svarbiu žirgų veisimo ir prekybos centru. Čia buvo pradėti auginti grynaveisliai žirgai, o 1882-aisiais surengtas pirmasis žirgų turgus.
Prieš pradedant atstatymo darbus, 2021–2023 m., teritorijoje buvo atlikti išsamūs archeologiniai tyrimai. Tarp radinių buvo rasta plokštinių koklių, stiklinių butelių šukių, porceliano lėkščių duženų, geležinių vinių, kaolino pypkių kotelių, krosnių durelių ir net 1741-ųjų Prūsijos šilingas. Šie radiniai atskleidžia dvaro kasdienybę ir suteikia vertingų žinių apie tai, kaip gyveno jo gyventojai.
Archeologinių tyrinėjimų metu buvo atkasti rūsiai ir pusrūsiai tiek ūkiniuose, tiek gyvenamuosiuose Sendvario dvaro pastatuose. Šios erdvės buvo svarbi gyvenimo dalis, atspindinti tiek dvaro funkcionavimą, tiek tuo metu vyravusius architektūrinius sprendimus. Tyrinėjimai atskleidė, kad, statant naujus pastatus, senieji sluoksniai buvo vis perkasinėjami. Būtent čia žmonės gyveno, statė, griovė ir vėl statė.
Pasak architektės S. Stripinienės, atkuriant Sendvario dvarą, ne tik atstatomi pastatai, bet ir išsaugoma tai, kas svarbiausia – erdvinis dvaro charakteris.
Dvaro laiptinė
Ūkinio pastato interjeras
Įsikūrusio drabužių salono interjeras
Dvaro ūkinio pastato fasadas
„Mūsų kūrybinės grupės nuomonė, kaip prikelti dvarą, buvo vieninga – pirmiausiai restauruoti senuosius pastatus, kurie išlaikė istorinę dvasią. Antru etapu – naujų pastatų senųjų vietoje projektavimas – urbanistinės dvaro struktūros atkūrimas. Restauruoti ir pastatyti pastatai leis suvokti buvusio dvaro gabaritus. Išsaugomi visi senieji medžiai – ąžuolas, kaštonai, sena miško kriaušė“, – pasakojo architektė.
Viduje – raudonų plytų faktūros, atkurtos sijos, medžio tekstūros. Interjeras pulsuoja natūralumu – čia vyrauja akmuo, medis, raudonos plytos ir stiklas. Visa tai derinama taip, kad neslopintų istorinės dvasios, o ją išryškintų.
Kitąmet Sendvaris švęs 650 metų jubiliejų. Tai ne tik simbolinė data, bet ir ženklas, kad senasis dvaras vėl grįžta į miesto žemėlapį – ne kaip vaiduoklis iš praeities, o kaip ateities vieta, istorija alsuojantis verslo ir laisvalaikio centras, kuriame veikia sėkmingų tarptautinių ir vietinių įmonių biurai, kavinės, butique salonai ir kiti unikalūs verslai.
Dvare įsikūrusi interjero studija
Senojo dvaro fasadas